
Nemaža dalis miesto gyventojų dar prisimena tuos laikus, kai nustatytomis dienomis ir nustatytu laiku tekdavo laukti atvažiuojančios šiukšliavežės garso signalo, kad galėtų išnešti šiukšles. Vėliau atsirado konteineriai, prie kurių krūvomis gulėdavo netilpę maišeliai su atliekomis. „Mažais žingsneliais vis artėjame prie Europos“, – tokiais žodžiais apie naujausią uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) paslaugą praėjusią savaitę sušauktame Plungės rajono savivaldybės kolegijos posėdyje prabilo įmonės vadovas Vidimantas Domarkas. Buvo kalbama apie antrinį daiktų panaudojimą. Tokią paslaugą TRATC-as ketina teikti.
Nuleista iš aukščiau
Reikia pažymėti, kad tai ne TRATC-o užgaida, o, kaip mėgstama sakyti, nuleista iš aukščiau, nes valstybiniame atliekų tvarkymo plane savivaldybėms iškelta užduotis iki 2030 metų pasiekti, kad 80 proc. mišrių komunalinių atliekų, surenkamų atskiru srautu, tiktų perdirbti.
V. Domarkas kalbėjo, kad nurodyto tikslo praktiškai neįmanoma pasiekti, todėl ir atsirado atskirai maisto atliekų surinkimas, skatinamas žalienų kompostavimas. Dar viena iš tokių veiklų – pakartotinis daiktų panaudojimas. TRATC-as Jėrubaičiuose prie stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės norėtų pastatyti pastatą, kur vieni savo nereikalingus daiktus galėtų atvežti ir palikti, o kiti atvažiuotų pasiimti. Žinoma, ir pastato statyba, o vėliau ir jo eksploatacija, kainuos. Prie statybos darbų TRATC-ui reiktų prisidėti apie 50 000 eurų, na, o mokestis už paslaugą jau gultų ant Savivaldybės pečių – apie 60 000 eurų per metus (darbuotojų išlaikymas, buitinės ir eksploatacinės sąnaudos – aut. past.). 85 proc. statybos išlaidų bus finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
Įvardytos sumos neatrodo kosminės ir milijonais nekvepia, bet, kaip sakė V. Domarkas, nemokamai pinigų niekas nedalija. Taigi, gavus finansavimą, teks įvykdyti keliamus reikalavimus – pastate reikės sutvarkyti per 400 tonų atliekų per metus. „Toks kiekis dar tinkamų naudoti daiktų per tą pastatą tikrai „neprasisuks“. Vadinasi, ten turėtume nukreipti visas surenkamas stambiagabarites atliekas. Taip įvykdytume iškeltą užduotį ir galėtume tikėtis, kad gyventojai dalį daiktų panaudos antrą kartą“, – pažymėjo TRATC-o direktorius.
Kaina didės
Žinoma, gyventojams aktualiausias klausimas, ar įgyvendinus tokį sumanymą padidės sumos gaunamose sąskaitose. Meras Audrius Klišonis net neabejojo, jog taip.
Juo labiau kad šiemet į atliekų sutvarkymo kainos reguliavimą įsikišo ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Ar planuojama investicija bus įtraukta į kainą, spręs būtent ši institucija.
Kaip paaiškino V. Domarkas, pagal įstatymą VERT nustatys regioninę atliekų tvarkymo kainą, kuri susidės iš mišrių komunalinių, stambiagabaričių, maisto atliekų tvarkymo ir žalienų kompostavimo įkainių. Nors, pasak TRATC-vadovo, Lietuvoje dar nėra žmogaus, galinčio paaiškinti, ką reiškia sąvoka „regioninė kaina“, tačiau formuojasi mintis, kad VERT sureguliuos bendrovės įkainį, o kaip jį išdalyti rinkliavos mokėtojams, spręs Savivaldybė. Be to, į VERT reguliuojamą kainą neįtrauktos atliekų surinkimo, sistemos administravimo, pinigų surinkimo kainos, tad ir šios išlaidos taip pat turi atsirasti rinkliavos mokėtojų gaunamose sąskaitose. Beje, fiziniai asmenys iki šiol moka tik už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir sutvarkymą. Žalienos, stambiagabaritės atliekos, įvairios pakuotės išvežamos nemokamai. Naujoji paslauga bent jau pradžioje taip pat bus nemokama.
Tiesa, Kolegijos narys Robertas Endrikas svarstė, jog už tinkamų naudoti stambiagabaričių atliekų atvežimą į sąvartyną juridiniai asmenys galėtų susimokėti. Į tokią pastabą V. Domarkas atsakė, jog įmonės, o ypač įstaigos, susiduria su vienu paprastu dalyku – joms reikalingas ne nereikalingo daikto sutvarkymas, o pažyma apie jo sunaikinimą. „Tada daiktas nurašomas. Juk jie negali primokėti už tai, kad tas daiktas „gyventų“, – sakė TRATC-o direktorius.
Iš pradžių naujovės gąsdina
Lietuvoje tokią iniciatyvą jau vykdo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. Vilniuje yra „Dėkui“ stotelės, Šiauliuose – „Ačiū“.
Kadangi TRATC-ą įkūrė keturios savivaldybės, Kolegijos narius domino, ką ketina daryti kiti akcininkai. Anot V. Domarko, Mažeikiuose planuojamas didžiulis – 2,5 mln. eurų vertės – projektas, t. y. ketinama statyti stambiagabaričių atliekų aikštelę su didžiuliu centru. Telšiai prie didžiųjų gabaritų atliekų aikštelės statys kuklesnį pastatą, Rietavas yra per maža savivaldybė ir jai būtų didelės sąnaudos tokiam pastatui statyti.
Posėdžiautojai atkreipė dėmesį, jog tikėtina, kad panaudotų daiktų labiausiai gali norėti mažesnes pajamas turintys asmenys, kuriems neabejotinai kils sunkumų parsivežti daiktus. Taip pat abejota, ar žmonės, norintys atiduoti kelis žaisliukus ar kėdę, važiuos keliolika kilometrų iki sąvartyno.
„Aišku, idealus variantas būtų tokias keityklas turėti gyvenamųjų namų kvartaluose. Tikrai gyventojai dažniau užsuktų ir apyvarta vyktų“, – sutiko V. Domarkas. Jis neprieštaravo ir dėl kitų siūlytų idėjų: surinkti daiktus apvažiavimo būdu užsiregistravus, paruošti esamų daiktų katalogą ir pan., bet, kaip sakė TRATC-o direktorius, nemokamų paslaugų nebūna. Vadinasi, jei žmogus paslaugą gauna nemokamai, sąnaudas kažkas turi padengti… Kas? Žinoma, Savivaldybė iš biudžeto lėšų. O biudžetas iš kur?.. „Ar rinkliavos mokėtojai sutinka skirti dalį pinigų tam?“ – klausė V. Domarkas. Tiesa, jis pastebėjo, kad, pradėjus kokią veiklą, naujovės visada būna šiek tiek gąsdinančios, bet po kurio laiko įsivažiuojama. Taip buvo ir su žalienoms skirtais konteineriais.
Artėja įpareigojimas įstatymu
Tiesa, TRATC-o vadovas užsiminė ir apie tai, jog yra planų šalia pastato įrengti stoginę, kur galėtų sukrauti statybinių medžiagų likučius. „Juk būna, kad lieka pusė maišelio cemento, trys plytelės ir visa tai važiuoja į sąvartyną. O žinodami, kad galima rasti 100 gramų cemento, kurio kartais tiek ir tereikia, tikrai atvažiuos ir pasiims“, – buvo įsitikinęs V. Domarkas.
Nors politikai projektui ir neprieštaravo, „užtvirtinimui“ TRATC-o vadovas pranešė „gerą“ žinią: svarstomas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimas, kuriuo savivaldybės bus įpareigotos įrengti antrinio panaudojimo stoteles už savo lėšas.