Uždaroji akcinė bendrovė Rietavo turgus nemažai metų verslą suko valstybinėje žemėje nemokėdama nuomos mokesčio ir niekam dėl to galvos neskauda! Supratome, kad būtent tokią žinutę savo įrašu, pasidalytu feisbuke, visuomenei siunčia Seimo narys Algirdas Stončaitis. Pamėgintų paprastas žmogelis taip „prasisukti“… Institucijos, atsakingos už valstybės iždo papildymą, tuoj apskaičiuotų negautos naudos dydį ir nudirtų nuo sukčiautojo devynis kailius. O kaip supratome iš Seimo nario įrašo – dideliam verslui niekas pirštu grūmoti neskuba. Net Rietavo savivaldybės administracija kreiptis į teismą dėl galimai negautų pajamų išieškojimo skelbia neplanuojanti.
Prašys ginti viešąjį interesą
Lapkričio pradžioje Seimo narys A. Stončaitis paviešino įrašą apie Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje nagrinėtą klausimą, liečiantį Rietavo savivaldybę.
„Susidūrėme su keista situacija, kai ne tokia jau ir turtinga Savivaldybė savanoriškai atsisako galimybės papildyti savo biudžetą.
Seimo Antikorupcijos komisija pavasarį nagrinėjo UAB Rietavo turgaus valstybinės žemės sklypo (8,2694 ha) Rietavo savivaldybėje ir jame esančios lėktuvų pakilimo ir nusileidimo aikštelės naudojimo komerciniams tikslams teisėtumo klausimą. Komisija prašė Nacionalinės žemės tarnybos įvertinti galimai neteisėtą valstybinės žemės sklypo naudojimą, valstybės galimai negautos naudos dydį ir, ją nustačius, priimti sprendimus dėl negautų pajamų išieškojimo.
Paaiškėjo, kad Rietavo turgus nuo 2011 m. iki 2018 m. galimai nesumokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio, bet yra sumokėjęs 2019 metų žemės nuomos mokestį. Tačiau Rietavo savivaldybės administracija net raštu nurodė, jog neplanuoja kreiptis į teismą dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio išieškojimo.
Komisijai nelieka nieko kito, kaip prašyti Vyriausybės ir kitų atsakingų institucijų imtis priemonių ir apginti viešąjį interesą išieškant iš UAB Rietavo turgaus nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį bei įvertinti valstybei padarytą žalą, kai bendrovė komerciniams tikslams iki šiol naudoja didesnį, nei nuomos sutartyje numatyta, valstybinės žemės sklypą“, – rašo savo feisbuko paskyroje Seimo Antikorupcijos komisijos narys A. Stončaitis.
Nemokėjo, nes negavo mokestinio pranešimo
Susisiekę su Rietavo savivaldybės administracijos direktoriumi Vytautu Dičiūnu bandėme išsiaiškinti, ar paviešinta informacija atitinka tikrovę, sužinoti, dėl kokių priežasčių nepareikalauta, kad bendrovė Rietavo turgus sumokėtų žemės nuomos mokestį. Domėjomės, ar Savivaldybės administracija iš tiesų neketina ieškoti galimybių susigrąžinti į biudžetą galimai negautų pajamų?
Kaip paaiškino V. Dičiūnas, Rietavo turgus žemės nuomos mokesčio galimai nemokėjo, nes… negavo mokestinių pranešimų. Rietavo savivaldybė jų bendrovei nepateikė, nes VĮ Registrų centras nesuformavo kadastrinių duomenų, reikalingų žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti. O visos grandinės pradžioje – Nacionalinė žemės tarnyba, kuri sudaro ir kontroliuoja valstybinės žemės nuomos sutartis. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus, būtent ši tarnyba neužtikrino valstybinės žemės naudojimosi teisėtumo.
Situacija keičiasi
V. Dičiūnas kalbėjo, kad nuo 2011 iki 2018 metų Savivaldybės administracija neturėjo kadastrinių duomenų apie žemės sklypą, todėl negalėjo apskaičiuoti žemės nuomos mokesčio ir pateikti mokestinių nurodymų, o Rietavo turgus, neturėdamas mokėjimo kvitų, galimai nesumokėjo už naudojimąsi žemės sklypu.
Savivaldybės administracija šių metų rugpjūtį kreipėsi į Registrų centrą prašydama pateikti duomenis apie minėto žemės sklypo vertę 2011–2018 metais. Gavusi juos, apskaičiavo, kad Rietavo turgus galimai nesumokėjo 2 294 eurų.
Pagal įstatymus nesumokėtam žemės nuomos mokesčiui išieškoti taikomas 5 metų senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Kitaip tariant, skola apskaičiuota tik už penkerius metus, tad dalis pinigų, galėjusių papildyti Rietavo savivaldybės biudžetą, vis dėlto jau „nuplauks“.
Kaip rašoma iš Savivaldybės administracijos gautame rašte, už 2019 metus ir 2020 metų sausį bendrovė žemės mokestį mokėjo.
V. Dičiūnas patvirtino, kad Savivaldybė kreiptis į teismą dėl negautų pajamų išieškojimo neketina, nes tam nėra pagrindo. Pasak administracijos direktoriaus, įmonė pati sutinka sumokėti apskaičiuotą žemės nuomos mokestį.
Dėl sutarties aiškintasi teismuose
Rietavo turgus Budrikių kaime savo veiklą vykdo nuo 1991-ųjų. Būtent tada įmonė ir įkėlė koją į valstybei priklausantį sklypą su lėktuvų taku.
Nuomojo jį iš mokymo įstaigų (jų pavadinimai ne kartą keitėsi), kurioms valstybė buvo patikėjusi sklypą valdyti panaudos teise.
Žemaitijos kolegija sklypo nuomos sutartį su įmone pasirašė 2011 m. Vėliau ją pratęsė iki 2021 m. Tačiau 2016 m., likvidavus šią mokymo įstaigą, turtas, kurį kolegija valdė patikėjimo teise, perduotas valdyti Plungės technologijų ir verslo mokyklai. Ir ši mokymo įstaiga pasirašė žemės nuomos sutartį su Rietavo turgumi.
Ir tik tada, praėjus vos ne trisdešimčiai metų nuo turgaus įkūrimo, valstybė suabejojo, ar nuomos sutartis su turgų valdančia įmone pasirašyta teisėtai. Ginčas dėl sutarties teisėtumo persikėlė į teismus.
Teismas darė išvadą, jog 2011 m. lėktuvų pakilimo ir nusileidimo aikštelės nuomos sutartis ir 2016 m. sudarytas susitarimas pakeisti sutartį yra neteisėti, nes Žemės įstatyme numatyta, kad „asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims“. Nuomos sutartis gali sudaryti tik valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba.
O bendrovė tikina viską dariusi teisėtai ir siekia savo tiesos.
„Neturime nė vieno neapmokėto mokestinio pranešimo“
Kaip sakė Rietavo turgaus direktorius Žydrūnas Jonušas, įmonė apmoka visas sąskaitas ir sumoka visus mokesčius. „Neturime nė vieno neapmokėto žemės nuomos mokesčio pranešimo. Šiuo metu sklypo nuomos sutartį esame pasirašę su Turto banku. Minėtą valstybinę žemę ruošiamasi perduoti Rietavo savivaldybės žinion, o tada ji bus išnuomota viešo konkurso būdu“, – tvirtino jis.
Rastas būdas įteisinti turgaus veiklą sklype
Priminsime, kad sprendimą dėl sutikimo Savivaldybės nuosavybėn perimti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą – lėktuvų pakilimo ir nusileidimo aikštelę, esančią Budrikių kaime, – Rietavo savivaldybės taryba priėmė rugsėjo mėnesį.
Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis tada vietos politikams sakė, kad toks sprendimas padės išspręsti Rietavo turgaus veiklos šioje teritorijoje įteisinimą, tikino, kad Savivaldybė ieškos galimybių tęsti turgaus veiklą, užtikrindama verslo interesų tenkinimą ir darbo vietų išsaugojimą ne tik savivaldybės, bet ir viso regiono gyventojams.
