2022-ųjų rugpjūtį vienas iš Plungiškių draugijos sueigos darbotvarkės klausimų buvo 1990 metų kovo 11 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, Plungės garbės piliečio, pagrindinio Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio mecenato dr. Bronislovo Lubio atminimo įamžinimas. Iniciatyvą į savo rankas paėmė Plungės pramonininkų sąjunga. Šių metų spalio 21-ąją mintis tapo kūnu – kunigaikščių Oginskių dvaro parke, šalia žaliojo tiltelio, žymaus plungiškio atminimui atidengtas paminklas.
Gyvenimas ir veikla
Iškilmės pradėtos pamaldomis Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Šv. Mišiose, kurias aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas ir mūsų parapijos klebonas dekanas Vytautas Gedvainis, melstasi ne tik už B. Lubio, jo tėvelių Apolinaro ir Stefanijos, bet ir neseniai amžinybėn iškeliavusios dukros Jūratės Žadeikienės sielą. Giedojo Tomo Ambrozaičio diriguojamas Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras“.
Po pamaldų prisiminimais apie šių iškilmių nesulaukusią J. Žadeikienę pasidalijo dekanas V. Gedvainis, apie dr. B. Lubį – ne vienerius metus kartu su juo Lietuvos pramonininkų konfederacijoje dirbęs plungiškis Gintaras Morkis.
Pasak G. Morkio, B. Lubys didžiavosi gimęs ir augęs Plungėje. Žymaus kraštiečio tėvas buvo verslininkas, prekybininkas. Sovietmečiu buvo suimtas ir nuteistas 10 metų lagerio kaip antitarybinis elementas. Apie šį laikotarpį B. Lubys savo prisiminimuose rašė, jog tada jam teko suprasti, kas yra nepriteklius, kas yra darbas.
1957 m. B. Lubys baigė dabartinę Plungės „Saulės“ gimnaziją, studijavo tuometiniame Kauno inžineriniame institute. Nuo 1963 m. dirbo Jonavos „Azoto“ gamykloje (vėliau – AB „Achema“). Pradėjęs nuo cecho viršininko pavaduotojo pareigų tapo įmonės generaliniu direktoriumi, vėliau – stambiausiu jos akcininku.
B. Lubys buvo mokslininkas, išradėjas, prisidėjęs prie daugiau kaip 50 išradimų.
Prasidėjus Atgimimui plungiškis rėmė Sąjūdį. 1990 m. buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą. Kovo 11-ąją balsavo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, buvo Nepriklausomybės Akto signataras. 1992 m. tapo Ministru Pirmininku. 1993 m. išrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu ir šias pareigas ėjo iki pat mirties.
Kaip prisiminė G. Morkis, B. Lubys už nuopelnus valstybei, tarptautinių ekonominių santykių plėtrą, mokslo ir technikos vystymą buvo apdovanotas svarbiausiais Lietuvos ir užsienio valstybių ordinais, mokslo ir mokymo įstaigų garbės daktaro vardais, jis buvo daugelio visuomeninių organizacijų prezidentas. „Nors turėjo daug visokių pareigų, pats ne kartą yra minėjęs, kad mėgstamiausios ir svarbiausios jo pareigos – Plungiškių draugijos prezidento“, – kalbėjo pranešėjas.
G. Morkio teigimu, nors didžiąją gyvenimo ir darbinės veiklos dalį B. Lubys buvo susijęs su Jonava, jis savo mintimis ir darbais visada buvo su Plunge. Čia dažnai lankėsi, daug dėmesio skyrė ekonominiams reikalams, buvo mokyklų mecenatas, padėjo neįgaliems vaikams, rūpinosi istorinio, kultūrinio, bažnytinio palikimo puoselėjimu ir išsaugojimu, rėmė kultūros įstaigas ir talentingą jaunimą. 2002 m. jam suteiktas Plungės garbės piliečio vardas.
„Visada gebėjęs burti žmones ir juos vienyti B. Lubys ėmėsi iniciatyvos atkurti daugiau kaip prieš 30 metų gyvavusią Plungiškių draugiją“, – pasakojo G. Morkis.
2003 m. vasario 7 d. Plungiškių draugija buvo atkurta. Jos prezidentu išrinktas dr. B. Lubys. Jo asmenine finansine parama buvo organizuojamos sueigos, leidžiamos knygos, renkama istorinė medžiaga, rengiamos medikų ir mokslo dienos moksleiviams, jaunimo pažintinės išvykos į Lietuvos universitetus. Vienas svarbiausių jo veiklos akcentų – nuo 2006 m. Plungėje organizuojamo Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio mecenatas.
„Plungiškiai su didele pagarba saugo B. Lubio, gimusio, augusio ir amžinojo poilsio atgulusio Plungės žemėje, atminimą. Viso to patvirtinimas – tai, kad šiandien jo mieste atidengtas jam skirtas paminklas“, – akcentavo G. Morkis.
Istoriją turime kurti šiandien
Nors oro sąlygos nebuvo pačios geriausios, po pamaldų kviestiniai svečiai ir plungiškiai rinkosi į paminklo atidarymo vietą Plungės parke. Čia visus sveikino Karinių oro pajėgų orkestras, diriguojamas kapitono Remigijaus Termino.
„Didžiulė garbė, kad ir mūsų kraštietis Bronislovas Lubys savo parašu patvirtino Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Sakoma: jei nori nueiti greitai, eik vienas, jei nori eiti toli, eik su komanda. Bronislovas Lubys buvo asmenybė, kuri gebėjo matyti ne tik šiandieną, bet ir ateitį, turėjo talentą burti žmones į komandą, juos motyvuoti ir teisingai nukreipti. Suvokdamas, kad kartu mes galime nuveikti kur kas daugiau nei po vieną, jis įkūrė Lietuvos pramonininkų konfederaciją, atkūrė Plungiškių draugiją. Ir tai, ką jis nuveikė, svarbu Plungei, Žemaitijai, Lietuvai. Tikiu, kad istoriją turime kurti šiandien, nes tie, kas nežino istorijos, yra pasmerkti kartoti klaidas, kurios buvo padarytos anksčiau“, – kalbėjo Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius prisiminė paskutinę savo ir B. Lubio kelionę į Kazachstaną likus mėnesiui ar dvidešimčiai dienų iki jo mirties. „Tada nustebino Bronislovo jaunatviškas veržlumas, inovatyvumas. Mes kalbėjome apie tai, kokias vėjo jėgaines statysime, kad tai bus mūsų ateitis. Dabar pradedamas įgyvendinti jūros vėjo elektrinių projektas, – pasakojo jis. – Tikiuosi, kad visi čia esantys tęsime tuos darbus, kurie buvo pradėti.“
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų vardu kalbėdamas Romualdas Rudzys pažymėjo, jog paminklas B. Lubiui yra pirmasis 1990 m. Nepriklausomybės Akto signatarui skirtas paminklas.
„Tai buvo idėjų žmogus. Ir tos idėjos gyvena šiandien, jos svarbios ateičiai, svarbios Lietuvai, svarbios pramonei, svarbios Plungei. Didžiuokimės, kad šitoks žmogus tarp mūsų buvo, yra ir liks“, – sakė Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus.
Po pasisakymų meras A. Klišonis, Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas Justinas Šimkus ir L. Skierus perkirpo simbolinę juostelę.
Taigi nuo šiol visus ateinančius į Plungės parką prie tiltelio pasitiks iškilų plungiškį įamžinantis paminklas.
