Pastarosiomis dienomis Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus koridoriuose pilna žmonių – kreipiasi vieniši asmenys, norintys atgauti pusę už atliekų tvarkymą sumokėtos sumos. Atrodo, gauti kompensaciją – nesudėtinga, reikia tik kelių dokumentų. Tačiau realiai, kad atgautų tuos 66,5 Lt, žmogeliui tenka sudėtingus kryžiaus kelius nueiti.
Vienas šiukšlina mažiau
Pernai ir nuo šių metų sausio daugiau ar mažiau pakilo visi mokesčiai už komunalines paslaugas. Tačiau bene labiausiai plungiškius pribloškė praėjusiais metais išaugusi ir kiekvienam gyvenamajam būstui po lygiai atseikėta rinkliava už atliekų tvarkymą: kiekvienam butui – 133 Lt, individualiam namui – 176 Lt. Beje, suma visiškai nepriklauso nuo būste gyvenančiųjų skaičiaus.
Išaugusi rinkliava ypač skaudžiai palietė vienišus žmones. Juos labiausiai piktino lygiava – kad mokėti turi tiek pat, kiek ir keturių ar penkių asmenų šeima, nors atliekų turi kur kas mažiau. Negalėdami ir nenorėdami taikstytis su tokia neteisybe, vienišiai, dauguma kurių – pensininkai, stojo ginti savo teisių: surengė piketą, delegavo savo atstovus pasisakyti Savivaldybės tarybos posėdyje. Priemonės buvo veiksmingos – galų gale pripažinta, kad vienišas žmogus atliekų sukaupia mažiau, todėl logiška būtų, jei jis ir mokėtų mažiau.
Už 2009-uosius – kompensacija
Tiesa, mokestis vienišiams nesumažintas. Sumokėti jie turi tiek pat, kiek ir kiti, tačiau pusę sumos gali atgauti Socialinės paramos skyriaus skiriamos kompensacijos pavidalu. Į kompensaciją gali pretenduoti ne tik pensininkai, bet ir visi kiti vieni gyvenantys asmenys (nepriklausomai nuo jų pajamų). Beje, gyvenantiesiems individualiuose namuose ši lengvata negalioja. Ji tik tiems, kurie gyvena daugiabučiuose namuose ir naudojasi bendraisiais atliekų konteineriais. Dar vienas svarbus dalykas – kompensuojama tik už 2009 metus sumokėta suma, už 2008-uosius kompensacija nemokama.
Sužinoję, jog rinkliava sumažinta, vienišieji kiek lengviau atsikvėpė. Gal be reikalo? Mat dabar, pradėję ieškotis kompensacijos, ne vienas suprato, kad dėl tų kelių dešimtinių turės ne vieną kilometrą nueiti.
Socialinės paramos skyrius skelbia, jog, norint gauti kompensaciją, skyriaus specialistėms reikia pateikti: prašymą su daugiabučio namo bendrijos pirmininko arba SĮ „Plungės būstas“ (jei namą eksploatuoja ši įmonė) atsakingo asmens parašu, patvirtinančiu, kad žmogus gyvena vienas; asmens tapatybės dokumentą; kvitą, patvirtinantį, kad sumokėtas visas rinkliavos mokestis; ir banko sąskaitos, į kurią bus pervesta grąžintina suma, numerį.
Net rankos nusvyra…
Atrodo, reikalavimų nedaug. Realiai nedaug jų tik tiems, kurie gyvena daugiabučiuose-bendrijose. Jiems užtenka nueiti pas savo pirmininką, gauti jų parašą ir – į Socialinės paramos skyrių. Tiesa, prieš tai dar reikia sumokėti visą mokestį.
Gyvenantiesiems „Plungės būsto“ eksploatuojamuose namuose reikalavimų sąrašas gerokai pailgėja.
Pasak vienos V. Mačernio gatvės 8-ojo namo gyventojos, nuėjusi į Socialinės paramos skyrių, ji sužinojo, kad pirmiausia turi kreiptis į „Plungės būstą“. Nuėjo. Ten gavo nurodymą, kad turi grįžti į Savivaldybę ir kreiptis į miesto seniūniją dėl pažymos. Be to, jai liepta surinkti ir penkių kaimynų parašus. Tada vėl grįžti į „Plungės būstą“, o iš jo – į Socialinės paramos skyrių. „Išgirdusi, kiek turėsiu apvaikščioti, net rankas nuleidau. Ir dėl to, kad turiu belstis pas kaimynus bei visiems aiškinti, ko noriu, ir todėl, kad tokios kelionės iš vienos įstaigos į kitą fiziškai man nėra lengvos“, – guodėsi, o kartu ir piktinosi pensininkė moteris.
Sudėtingos „apeigos“
Ar iš tikrųjų taip ir yra? Ar žmonės iš tiesų šitaip siuntinėjami? Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Genovaitės Vasylienės, jų reikalavimai gyventojams lyg ir įveikiami, o ko iš žmonių reikalauja „Plungės būstas“, skyrius nebeatsako. „Mes žmonių lyg ir nevarinėjame. Vieni ateina tik pasiteirauti, kiti iškart ir dokumentus atsineša. Interesantų tikrai daug. Prašymų esame priėmę 60, o kompensacijas planuojame išmokėti jau kovą“, – sakė G. Vasylienė.
O ko iš gyventojų reikalauja „Plungės būstas“? Šios įstaigos reikalavimai – išties didesni. Kaip sakė šį klausimą kuruojanti įmonės vyr. finansininkė Irena Senkienė, atėjusiam asmeniui pirmiausia išduodamos pažymos. Tada žmogus siunčiamas į miesto seniūniją (Savivaldybės pirmajame aukšte, 115 kab.), čia turi gauti pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Beje, ten reikia nusinešti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir turto (buto) nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Paskui jis dar turi gauti 5 kaimynų parašus – kaip patvirtinimą, kad asmuo išties gyvena vienas. Turėdamas visa tai, jis grįžta į „Plungės būstą“, gauna vyr. finansininkės parašą, o tada jau eina į Socialinės paramos skyrių.
Kaimynų parašai – kad nekiltų abejonių
Kam šitiek siuntinėti žmogų? Kam reikalingi net penkių (ir kodėl būtent penkių) kaimynų parašai? Anot I. Senkienės, ši kompensacija – naujovė, dėl kurios ir įmonė, ir gyventojai kol kas patiria daug nepatogumų. „Suprantu, kad žmonėms tas vaikščiojimas nepatinka, bet supraskite ir mus – juk mes irgi, neturėdami patvirtinimo, negalime pasikliauti vien tuo, ką tas žmogus sako. Todėl ir siunčiame – ir pažymos, ir kaimynų parašų“, – aiškino „Plungės būsto“ atstovė. O kodėl pasirašyti negali namo administratorius, ar jis nežino, kiek žmonių bute gyvena? „Kiekvienas administratorius turi po kelias dešimtis namų. Jiems neįmanoma žinoti, kas gyvena vienas, kas – keliese. Todėl ir prašome kaimynų parašų. Žmogui gal ir nepatogu, bet mes kitaip nesukontroliuosime ir neišvengsime apgaulės atvejų“, – tikino I. Senkienė.
Pasak vyr. finansininkės, yra įvairių atvejų – kartais butas turi kelis savininkus, kartais gyvenamąją vietą jame deklaravę keli, o gyvena tik vienas, arba atvirkščiai – įrašytas vienas, o gyvena būrys. „Pasirašydama atsižvelgiu į realią padėtį – jei kaimynai patvirtina, kad gyvena vienas, tai ir pasikliauju. Tiesa, piktnaudžiauti nepatariame – abejonių keliančius butus vis dėlto žadame patikrinti“, – sakė I. Senkienė.
Jau ne vienerius metus kalbama apie „vieno langelio“ principą, kurio laikytis raginamos valdiškos įstaigos. Esą šis principas padėtų greičiau ir paprasčiau aptarnauti lankytojus, žmonės nebūtų varinėjami iš vieno kabineto į kitą. Šiuo atveju iki „vieno langelio“ principo dar labai toli…
