Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose ne kartą svarstytos problemos susijusios su žemės ūkiu, ūkininkais, žemės ūkio produkcijos gamintojais. Bet, kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Kad apžvelgtų esamą situaciją ir iš pirmų lūpų išgirstų ūkininkus slegiančias problemas, pirmadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį Žemaitijoje.
Komiteto nariai, apsilankę pas Šilalės rajono ūkininkus, užsuko į Rietavo savivaldybėje ūkininkaujančio Stanislovo Jurkaus bei mūsų rajono ūkininkų Rūtos ir Vaclovo Galdikų ūkius. Na, o situacijos Lietuvos pienininkystės sektoriuje aptarimui komitetas rinkosi Žemaičių dailės muziejuje.
„Žemės ūkio parodos, kurios vykdavo čia, Rietave, būdavo ta vieta, kur žmonės galėdavo pasisemti idėjų, minčių, kaip geriau ūkininkauti, kokias naujas veisles auginti. Atrodo, metai bėga, bet ir dabar niekas nesikeičia. Visi esame iš kaimo kilę, visi esame žemės vaikai, visi valgome tą patį maistą, kurį jūs savo darbščiomis rankomis užauginate“, – posėdžio dalyvius ir Kaimo reikalų komiteto narius pasveikino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, akcentavo, jog tokie išvažiuojamieji posėdžiai – prasmingi. „Matyti karvę gyvai reikia ne tik kiekvienam vaikui. Pamatyti tą kasdieninį darbą, žmonių rūpestį iš arti, pažinti jį ir buvo mūsų komiteto apsilankymo tikslas“, – kalbėjo jis. Be to, pirmininkas pasveikino neseniai 20-ąjį jubiliejų atšventusią žemės ūkio kooperatinę bendrovę „Pieno gėlė“.
Posėdžio metu apie situaciją pieno sektoriuje susirinkusiesiems kalbėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis. Pasak jo, pieno gamintojams puikiai žinoma, jog visi komponentai pieno gamybai – soja, rapsas, kuras, elektra ir pan. – brangsta kasdien, o kaina už pieno kilogramą liepos mėnesį buvo gerokai mažesnė nei Europos Sąjungos vidutinė kaina. Anot kalbėjusiojo, per metus pieno gamyba Lietuvoje krito 4,6 procento. „Ateitis mūsų rankose. Esame kaip avinukai, kas ką nori, tas tą su mumis daro. Kito kelio nematau ir tik laukiam signalo. Praėjusią kadenciją išvažiavo 5 000 traktorių, šią išvažiuos 10 000. Jei patys nieko nedarysime iš kitų nieko tikėtis negalim“, – kalbėjo pieno gamintojų asociacijos prezidentas.
Savo nuomonę išsakė ir Plungės rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys. Pasak jo, pieno gamyba Lietuvoje mažėja, kadangi tai – sunkus ir įtemptas darbas 24 valandas per parą. Ypatingai sudėtinga šeimos ūkiams, o kartais tas moralinis nuovargis sukelia minčių: ar verta tiek aukotis? „Valdžios vyrai sako, kad išeitis – mišrus ūkis. Tada bandai kabintis į tą žemę, matai, kad derlius neblogas ir kainos neblogos. Supranti, kad nebūtina su tais gyvuliais užsiimti, kad gali pragyventi ir iš augalininkystės. Daugelis taip ir padaro“, – gyvulininkystės ūkių mažėjimo priežastis vardijo M. Kaktys. Jo manymu, išeitis – kuo daugiau automatizuoti darbus, gauti paramos, kuri pasiektų ūkininkus.
ŽŪKB „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas kalbėjo apie kooperatyvų pripažinimo klausimo svarbą.
„Tie, kurie laikė 1–5 karves jau seniai nuėjo nuo arenos, jau baigia nueiti tie, kurie laikė iki 20 karvių, dabar nueisime tie, kurie turime 100 karvių. Kur mes nueisim?“ – dėl pienininkystės ūkių mažėjimo klausimą kėlė Rietavo savivaldybėje ūkininkaujantis S. Jurkus. Vyras ragino dar labiau skatinti kooperaciją, gaminti produkciją.
Dėl nenašių žemių klausimus kėlė Leonas Bendikas, apie jaunųjų ūkininkų problemas – Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas.
„Diskusija įdomi ir reikalinga. Jūsų minėta kooperacija reikalinga visur, ne tik žemės ūkyje“, – posėdžio pabaigoje kalbėjo meras A. Klišonis. Pasinaudojęs proga, kad kartu su Komiteto nariais Plungėje apsilankė ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, perdavė jam prašymą dėl užtvankų remontui reikalingų lėšų skyrimo. „Vienas lietuviui būdingas bruožas – reikia mokėti zyzti. Taigi norisi paprašyti, kad lėšos užtvankoms būtų skiriamos ne tik Kaunui“, – sakė Savivaldybės vadovas.