Artėjant gegužės 15-ajai – Šeimos dienai – pradėjome žvalgytis, apie kokią šeimą galėtume papasakoti savo laikraščio skaitytojams. Apsistojome ties Žlibinų kaime gyvenančiais Norgėlomis. Rita ir Konstantinas – ne tik daugiavaikiai tėvai, bet ir aktyvūs bendruomenės nariai, dainuojantys kultūros centro mišriame ansamblyje „Melodija“ ir kapeloje „Riviena“, giedantys bažnyčios chore. Paveldėję iš tėvų meilę dainai, sutuoktiniai muzikalumą perdavė vaikams, o šie – savo atžaloms. Iš kartos į kartą šeimoje perduodamos ir kitos savybės – meilė savo kaimui, savo kraštui, pagarba vyresniesiems ir gebėjimas dalytis.
Daugiavaikėje šeimoje įvykis veja įvykį
Šių metų rudenį Ritos ir Konstantino santuokai sukaks 35-eri. Aukso žiedus pora sumainė po ketverių metų draugystės – 1989 metų spalio 14 dieną, o amžiną priesaiką prieš Dievą davė tik po dešimties bendro gyvenimo metų. Paprašyti prisiminti pažinties pradžią, juokiasi: „Abu esame žlibiniškiai, pažinojome vienas kitą nuo vaikystės.“
Sutuoktiniai neslepia, kad bendro gyvenimo pradžioje ir pasiginčydavo, ir susibardavo. Anot moters, jų poroje Konstantinas ūmesnio būdo. Vyras su žmona nesutinka: „Buvome jauni, „durnumo“ abiem užteko.“ Bet… bėgo metai, užaugo vaikai, neliko nei rūpesčių, nei progų pasibarti. Žlibiniškiai neslepia dabar gyvenantys savo aukso amžių – dirba, dalyvauja saviveikloje ir džiaugiasi vis platėjančiu šeimos ratu. Devyniolika – tiek pačių brangiausių žmonių suvažiuoja į jų namus per šventes. Greitai bus ir dar daugiau. Norgėlos pasakoja, kokie ypatingi jiems 2024-ieji. Birželio 2 dieną anūkė Agota su kvartetu pasirodys „Dainų dainelės“ finale. To paties mėnesio pradžioje sūnus Vidas su žmona Monika dovanos seneliams dar vieną anūką. Jogaila – toks vardas numatytas mažyliui, kurio gimstant nekantriai laukia dvi vyresnės sesutės Morta ir Agota. Gandras rudenį aplankys ir Klaipėdoje gyvenančius Dalių su žmona Akvile. Ir tai dar ne viskas – šeimos moterys šiuo metu siuvasi progines sukneles, nes birželio 22-ąją už savo išrinktojo Tado ištekės Greta. Štai taip įvykiai vienas kitą veja daugiavaikėje šeimoje!
Meilė savo kaimui, savo šaliai – giminės kraujyje
„Svajojome, kad mūsų sūnūs ir dukros užaugtų gerais žmonėmis, gerbtų tėvus ir antrąsias savo puses, mylėtų gimtąjį kaimą, tėvynę. Ir džiaugiamės tuo, kokie jie yra: vyresnysis Vidas – Šaulių sąjungos narys, Dalius su žmona nuolat padeda sunkiau gyvenančioms šeimoms, remia gyvūnų prieglaudas. Nė vienas iš šešių mūsų vaikų neišvažiavo į užsienį, jeigu ir nuvažiuoja svetur, tai tik trumpam, į komandiruotes ar taip pasižvalgyti, ir tuoj grįžta į Lietuvą. Gimtoji šalis mūsiškiams ir gražiausia, ir brangiausia. Mums patriotizmas – labai svarbu. Ir tai būdinga visai giminei: Konstantino brolis Jurgis Norgėla – Krašto apsaugos pulkininkas, mudviejų krikštasūnis Mantas – žvalgas“, – pasakoja apie šeimos vertybes Rita.
Vyresnioji Norgėlų dukra Lolita Liaudanskienė praėjusiais metais pradėjo dirbti meno vadove Žlibinų kultūros centre. Dabar ji vadovauja vokaliniam ansambliui „Melodija“, kuriame jau penkiolika metų dainuoja abu jos tėvai. Taip pat yra subūrusi vaikų vokalinį ansamblį, kuriame kartu su kitais mažaisiais žlibiniškiais dainuoja ir Norgėlų anūkai Lėja ir Lukas.
Be to, kad važinėja dirbti į gimtąjį kaimą, Lolita dainavimo moko Plungės lopšelio-darželio „Saulutė“ ugdytinius.
Plungėje įsikūrusi tik Lolitos ir jos vyro Vytauto šeima, visi kiti Norgėlų vaikai įsitvirtino Klaipėdoje. Dalius vadovauja savo įkurtam verslui – švaros ir valymo paslaugų įmonei „Resto.LT“. Joje dirba ir du jo broliai – Aurimas ir Rokas.
Vyriausiasis sūnus Vidas Klaipėdos universitete yra įgijęs elektros inžinieriaus specialybę ir dirba su vėjo jėgainėmis. Greta – socialinė darbuotoja, aukštojo mokslo diplomą ji gavo tame pačiame universitete kaip ir brolis.
Vieni grojo, kiti – sportavo
Norgėlos neslepia, kad auginti gausią šeimą nebuvo lengva. Konstantinas dirbo elektriku, o Rita atsidavė motinystei. Kaip ir visi kaimo žmonės, gyveno ūkiškai – dirbo patys, prie darbo lenkė ir vaikus. Tačiau daugiavaikiai tėvai suprato, kad būtina ugdyti ir atžalų gebėjimus. Lolita, Greta, Rokas baigė meno mokyklą Plungėje. Mergaitės mokėsi groti kanklėmis ir pianinu, sūnus – trimitu ir pianinu. Dalius Plungėje lankė sporto mokyklą – žaidė krepšinį. „Muzikantus po pamokų meno mokykloje ir koncertų, sportininką po varžybų tėtis su mašina kaip taksistas vežiodavo. Norėjome vaikams suteikti galimybes, kurių patys neturėjome. Lolitai muzika tapo gyvenimo pasirinkimu – baigusi meno mokyklą ji stojo į Stasio Šimkaus konservatoriją Klaipėdoje, o vėliau įgijo muzikos mokytojo specialybę. O štai Greta ir Rokas instrumentus pastūmė į šalį“, – pasakoja Rita.
„Tikrai buvo laikas, kai taksistu dirbau. Dabar sūnūs vežasi mane krepšinio rungtynių žiūrėti. Esame aistringi sirgaliai, jeigu rungtynes žiūrime namuose – visos sienos dreba“, – juokiasi K. Norgėla. Tėvas su savo sūnumis Roku ir Vidu turi ir kitą bendrą pomėgį – žvejybą, į jų kompaniją noriai jungiasi būsimasis žentas Tadas. Aurimas su Daliumi turi savo aistrą – yra dviračių entuziastai.
Į klausimą, kaip jiems pavyko užauginti tokią darnią šeimą, R. Norgėlienė atsako: „Tokios formulės nėra. Reikia mylėti vaikus, sugebėti priimti į šeimą jų išrinktuosius, nes ateiti į tokį gausų būrį, kaip mūsų, naujam žmogui sunku.“ „Mūsų žentai geri, marčios – gražios, ko daugiau reikia! Tik rūpintis savo sveikata ir gyventi“, – pratęsia žmonos pradėtą mintį vyras.
Meilę dainai paveldėjo iš tėvų
Klausantis sutuoktinių sukirba mintis, kad šios šeimos tvirtybė – jų bendruose pomėgiuose. Kaip jau minėjome, Rita su Konstantinu nuo pat mažens dainuoja, nes dainavo ir muzikavo judviejų tėvai.
R. Norgėlienės mama Rūta Čiuželienė dalyvavo ir dabar dar dalyvauja kultūrinėje veikloje – gieda Žlibinų bažnyčioje, dainuoja senjorų ansamblyje, yra aktyvi renginių dalyvė, skaito knygas. Kol buvo gyvas, dainavo ir su bandola grodavo ir Ritos tėvas.
Muzikalūs buvo ir Konstantino tėvai – Paskalis Norgėla ir ukrainietė jo žmona Valentina Norgėla. „Tėtis akordeonu grojo, o dainavo abu – ir saviveikloje, ir namuose prie stalo, – juk tada jokia šventė be dainų nepraeidavo“, – prisimena K. Norgėla.
Iš tėvų gavę pavyzdį – būti savo bendruomenės dalimi – juo seka iki šiol. Rita dabar dirba kaimo parduotuvėje, Konstantinas – elektriku uždarojoje akcinėje bendrovėje „Plungės vandenys“, bet vis tiek abu randa laiko repeticijoms ir koncertams. Neslepia kartais pavargstantys, bet kitaip negalintys: „Mums kultūros centras – svarbiausia įstaiga Žlibinuose, nes čia ateiname ne tik repetuoti, bet ir pabūti su kitais bendruomenės žmonėmis, atsigerti kavos ir… pasisemti tvirtybės dainose.“
