Ketvirtadienį per Savivaldybės tarybos posėdį buvo sprendžiamas Senamiesčio vidurinės mokyklos likimas – ar ji taps pagrindine, ar iki 2015-ųjų jai bus leista išlaikyti vidurinės mokyklos statusą. Palaikantieji mokyklą ir jos norą toliau teikti vidurinį išsilavinimą tiesiogine to žodžio prasme užplūdo Savivaldybę. Į posėdį rinkosi mokytojai, moksleivių tėvai ir kiti plungiškiai. Žmonių buvo tiek, kad netgi į didžiąją aktų salę netilpo. Šiuo atveju vieningumo ir susitelkimo Senamiesčio vidurinės mokyklos bendruomenei galima tik pavydėti.
Svarstė ir komitetas
Dar iki tarybos posėdžio klausimas dėl klasių komplektų skaičiaus Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklose (2011-2012 mokslo metams) svarstytas ir Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje. Sprendimo projekte buvo numatyta Senamiesčio vidurinėje mokykloje nebeformuoti 11-ųjų klasių. Tai reiškia, jog šiųmetiniams vienuoliktokams dar būtų leista pabaigti vidurinę mokyklą, o nuo 2012-ųjų iš vidurinės beliktų pagrindinė.
Kovo 14-ąją Švietimo, kultūros ir sporto komitetas sprendimui nebeformuoti Senamiesčio vidurinėje mokykloje 11-ųjų klasių pritarė ir klausimą atidavė svarstyti tarybai. Tačiau iki tarybos posėdžio daug kas pasikeitė. Pirmiausia – kovo 17-ąją Seimas pakoregavo Švietimo įstatymą, atskirais atvejais vidurinių mokyklų gyvavimą pratęsdamas iki 2015 metų. Antra – kovo 21-ąją mokykloje sukviestas visuotinis tėvų susirinkimas, kuriame vieningai pasisakyta už vidurinės mokyklos statuso išlaikymą ir surinkta daugiau nei tūkstantis parašų.
Bendruomenė priešinasi
„Plungės“ laikraštyje jau rašėme, jog Senamiesčio vidurinės bendruomenė gina savo teisę išlaikyti vidurinės statusą. Pirmiausia dėl to, kad mokykla populiari, jai niekada netrūko mokinių, dar – kad joje dirba itin aukštos kvalifikacijos pedagogai, apie kurių darbo kokybę galima spręsti pagal moksleivių paruošimo rezultatus. Svarbu ir tai, kad, be Senamiesčio vidurinės mokyklos, mieste beliktų viena vidurinį išsilavinimą teikianti bendrojo lavinimo mokykla, neliktų konkurencijos, nei tėvai, nei vaikai nebeturėtų teisės rinktis. Tiesa, yra ir oponuojančiųjų – esą Senamiesčio mokyklai ir taip per ilgai teiktos privilegijos, leista ignoruoti šalyje vykdomą mokyklų tinklo pertvarką.
Pasisakė tėvai ir mokytojai
Ketvirtadienį posėdžiavusios Savivaldybės tarybos darbotvarkėje šis klausimas buvo pažymėtas 21-uoju numeriu. Pamačiusi minią suinteresuotųjų, merė Elvyra Valerija Lapukienė jį išsyk pasiūlė perkelti į darbotvarkės pradžią.
Vos pristačius klausimą, žodžio paprašė Senamiesčio vidurinės mokyklos tarybos pirmininkė, moksleivės mama Gina Drackienė. Ji pasisakė visų moksleivių tėvų vardu, priminė apie surinktus parašus ir paprašė vieno – leisti vaikams mokytis toje mokykloje, kurioje jie nori. „Leisdama komplektuoti vienuoliktąsias klases, taryba garbingai baigtų savo kadenciją“, – taip savo kalbą, po kurios pasigirdo plojimai, pabaigė G. Drackienė.
Pasisakė ir mokyklos profesinės sąjungos pirmininkė, istorijos mokytoja Vida Bondauskienė. Anot jos, mokykla daug nuveikė, kad išsaugotų vidurinės statusą ir visa tai, kas kurta daugiau nei 30 metų. „Mes ir ministrą, ir Seimą, ir visus kitus įtikinom, kad esam verti teikti vidurinį išsilavinimą, kad mokyklos nereikia draskyti“, – sakė mokytoja. Na, o savo kalbą ji baigė kreipdamasi į tarybos narius: „Daugiau nei pusės jūsų vaikus mokiau istorijos. Galvojau, kad dirbu gerai, bet dabar abejoju. Nes gal neišmokiau jų svarbiausio – mylėti savo mokyklą, tėvynę?“ Po šių istorikės žodžių visa salė nuščiuvo.
Žodžio paprašė ir dar kelių mokinių tėvai. Vienas iš jų šioje situacijoje sakė įžvelgiąs tik asmeninius ir politinius interesus. Anot jo, kyla klausimas, kodėl ši problema gvildenama būtent dabar, nueinant šios kadencijos tarybai? Gal dėl to, kad valdžioje – konservatoriai, o „Saulės“ gimnazijos direktorius, kuriam Senamiesčio vidurinės mokyklos virsmas pagrindine būtų labai palankus, – taip pat šios partijos atstovas?
Oponentai ragino apsispręsti
Po tėvų pasisakymų prieš auditoriją stojo oponuojančioji pusė – „Saulės“ gimnazijos direktorius Algimantas Budrys, prieš tai raštiškai, o dabar dar ir žodžiu paraginęs Senamiesčio vidurinę pasiduoti pertvarkai. „Visos mokyklos persitvarkė, visos turėjo ir psichologinių, ir materialinių problemų. Jums taip pat atėjo laikas apsispręsti“, – kalbėjo A. Budrys. Pastarąjį palaikė ir buvęs gimnazijos direktorius Juozas Milašius, sakęs, jog Senamiesčio vidurinės direktorius Algirdas Serva yra gudrus ir protingas vadovas, bet nuo pat pradžių esą pasukęs ne tuo keliu.
Mokykla rinksis pakraipą
A. Serva savo pasisakymą pradėjo kreipdamasis į A. Budrį: „Įdomi situacija – gyvename su Algimantu Budriu viename kieme, o kalbamės iš tribūnos, prieš auditoriją. Džiaugiuosi, kad bent kieme mūsų santykiai yra kur kas žmogiškesni“. Savo kalboje direktorius dar kartą išsakė mokyklos bendruomenės norą išlaikyti vidurinės statusą ir jis esą pagrįstas.
Tarybos narys Rimas Ščupokas direktoriaus pasiteiravo, kokie mokyklos planai iki 2015 metų? A. Servos teigimu, mokykla rinksis tam tikrą pakraipą ir stengsis tapti ilgąja gimnazija. Dėl pakraipos dar tiksliai neapsispręsta, bet neužpildytų nišų tikrai yra. „Suprantame, kad meno ir sporto mokyklos Plungėje yra. Mes rinksimės kažką kitą, kas šiuo laikmečiu būtų patrauklu. Gal orientuosimės į kalbų mokymą“, – atsakė vadovas.
Kodėl neina „šniūrais“ į gimnaziją?
Dėl mokyklos likimo savo nuomonę išsakė ir tarybos nariai. Mykolas Pronckus stojo Senamiesčio vidurinės mokyklos pusėn. „Visi kalba, kiek daug padarė „Saulės“ gimnazija. O kur to įrodymai? Kodėl iki šiol mokiniai šniūrais į gimnaziją neina, o atvirkščiai – veržiasi į Senamiestį?“ – klausė M. Pronckus. Jo nuomone, bandoma eiti lengviausiu keliu – ardant gerai dirbantį darinį, naikinat konkurenciją. Nes konkuruoti su aukšta mokymo kokybe ir tradicijomis, kaip sakė M. Pronckus, sunku, tam reikia intelektualinės jėgos. „Ar jums jos trūksta, kad bijot konkurencijos?“ – „Saulės“ gimnazijos atstovų klausė M. Pronckus. Pastarąjį palaikė ir Robertas Endrikas, Andriejus Stančikas, sakydami, kad šis reikalas kvepia komercija, o vaikai tampa preke – juk kur mokiniai, ten ir jų mokinio krepšeliai.
Tarp pasisakančiųjų prieš Senamiesčio mokyklą buvo tarybos narė, buvusi Švietimo skyriaus vedėja Idalija Alminienė. Jos teigimu, mažėja vaikų, todėl reikia susitaikyti su tuo, kad teks reorganizuotis. „O Senamiesčio mokykla iš pertvarkos tarsi iškrito. Niekam ne paslaptis, kad ji turėjo užnugarį Seime (suprask – buvusį mokinį Jurgį Razmą), Savivaldybės tarybos narių palaikymą“, – priekaištavo I. Alminienė.
Vardinis balsavimas
Pasibaigus kalboms, R. Endrikas šiuo klausimu pasiūlė vardinį balsavimą. I. Alminienė, Vytautas Jonutis, Albinas Klimas, Aidas Kėsas, E. V. Lapukienė, Romutis Mažrimas, Algirdas Pečiulis ir Judita Stankutė (aštuoni Savivaldybės tarybos nariai) pasisakė už Senamiesčio mokyklą be 11-ųjų klasių. Tačiau dauguma – trylika narių – palaikė mokyklą, keldami rankas prieš tokį sprendimą. Taigi sprendimas liko nepriimtas. Išgirdusi palankų verdiktą, Senamiesčio mokyklos bendruomenė ėmė ploti ir skanduoti „ačiū“ tarybai.
Kaip jau minėjome, sprendimas liko nepriimtas. Kiek kurioziška tai, kad, nepriėmus sprendimo, nesukomplektuotos klasės liko visose rajono mokyklose. Tai reiškia, jog prie šio klausimo teks sugrįžti per kitą Savivaldybės tarybos posėdį. Belieka tikėtis, kad kitam posėdžiui bus pateiktas jau pakeistas sprendimo projektas, kuriame Senamiesčio vidurinė – su vienuoliktokais.
