„Turime ne vieną problemą, tad gal jau metas jums sukti į Kulius…“ – sulaukė raginimo laikraščio redakcija. Jeigu žmonės kviečia, matyt, esame reikalingi. Nuvykome, susitikome ir išklausėme mums išsakomus rūpesčius. Kaip paaiškėjo, Kuliuose problemų – iš tiesų ne viena. Ir, anot vieno iš mūsų kalbintų seniūnaičių, „senos jos kaip žili plaukai“. Užtat seniūnaičiai – nauji, kupini energijos ir nusiteikę pokyčiams. Jų įsitikinimu, dėl to, kad situacija Kuliuose negerėja, kaltas seniūnės Daivutės Petrauskienės neveiklumas, ūkiškumo stoka ir šeimininkiško požiūrio nebuvimas.
Nauja šluota gerai šluoja
Šį rudenį šalies savivaldybės organizavo seniūnaičių rinkimus. Naujus seniūnaitijų atstovus išsirinko ir Kulių seniūnijos gyventojai. Teigiama, kad rinkimuose dalyvavo rekordinis rinkėjų skaičius – taip vietiniai parodė, kad jiems ne tas pats, kam patikėti šias visuomenines pareigas. Balsus kuliškiai ir aplinkinių kaimelių gyventojai atidavė už pačius aktyviausius ir iniciatyviausius – Aurelijų Jazdauską, Marijų Mineikį, Marių Indrašių, Daivą Losytę.
Liaudies patarlė sako, kad nauja šluota gerai šluoja. Nieko nelaukdami „apsišluoti“ pasiryžo ir naujieji seniūnaičiai. Pabendravę su gyventojais, per seniūnaičių sueigą, vykusią spalio 25 dieną, įvardijo aktualiausias problemas ir pateikė jų sąrašą seniūnei.
Kuliškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai turi norų, ir jų sąrašiukas nemažas. Pačiame viršuje – viešųjų biotualetų įrengimas miestelyje, traktoriaus seniūnijos reikmėms įsigijimas. Po to, kai buvo uždarytas pašto skyrius, žmonės, norintys išsiųsti ar gauti siuntinį, turi važiuoti į Plungę arba Vėžaičius Klaipėdos rajone. Todėl vienas jų pageidavimų – kad Kuliuose atsirastų paštomatas.
Kaimų seniūnaitijose aktuali kelių priežiūros problema. Žvyrkeliai dažnai duobėti, sunkiai išvažiuojami. Gyventojai įsitikinę, kad situaciją pagerintų didesnė medienos vežimo seniūnijos keliais kontrolė ir ribojimas. Išsakytas ir maksimalų automobilių svorį ribojančių kelio ženklų įrengimo poreikis (neseniai sutvarkytose gatvėse) Kulių miestelyje.
Pasigenda seniūnės veiklumo ir ūkiškumo
Kalbinome visus seniūnaičius. Vieni jų apie D. Petrauskienės darbą atsiliepė gana gerai, kiti buvo kritiškesni. Tačiau seniūnės veiklumo, iniciatyvumo ir ūkiško požiūrio pasigesta vieningai.
Kulių 1-osios seniūnaitijos seniūnaitį Aurelijų Jazdauską nustebino tai, kaip buvo reaguota į jų raštą: „Toks jausmas, kad seniūnė seniūnaičiui permeta savo darbą. Jos komentaras skamba daugmaž taip: norite biotualetų – sužinokite, kokiam skaičiui žmonių ši problema aktuali, kiek kainuoja jų įrengimas ir išlaikymas, kur jis gali būti statomas, iš kur imsime pinigus.“
A. Jazdausko įsitikinimu, tai, kad miestelyje esantys tualetai nebeatitinka jokių šiuolaikinių reikalavimų, pirmiausia turėjo suprasti pati seniūnė. „Tualetas, esantis prie autobusų stotelės, – avarinės būklės. Miestelio centre ir prie kapinaičių – nė kiek ne geresni. Dabar dėl biotualetų įrengimo renkame žmonių parašus. Pasirašė jau šimtas vietos gyventojų“, – pasakojo antradienį kalbintas A. Jazdauskas.
Kulių 2-osios seniūnaitijos seniūnaitis Marijus Mineikis pritarė, kad kažką su tualetais daryti būtina, bet abejoja, kad biotualetai – tinkamiausia išeitis. „Gal užtektų tuos esamus mūrinius tualetus sutvarkyti, nuolat prižiūrėti. Dieną, reikalui prispyrus, vietiniai seniūnijos tualetu pasinaudoja. Mano nuomone, tie biotualetai būtų tik laikinas sprendimas“, – svarstė M. Mineikis.
Vyras nėra vietinis kuliškis, į miestelį atsikėlė gyventi prieš keletą metų, bet jam norisi įnešti savo indėlį į bendruomenės gyvenimą. Kaip tik dėl šios priežasties M. Mineikis savanoriškai pasisiūlė būti renkamas seniūnaičiu.
Nors išrinktas buvo tik šį rudenį, bendrauti su seniūne jam teko ir anksčiau – dėl gatvių apšvietimo, sniego valymo nuo gatvių ir šaligatvių. Kaip sakė M. Mineikis, D. Petrauskienė jį išklausė, ir situacija anksčiau ar vėliau pagerėjo. „Mums miestelyje paprasčiau, o žmonėms, gyvenantiems aplinkiniuose kaimuose, seniūnės dėmesio gal ir trūksta. Ypač kai tokia sudėtinga padėtis su keliais“, – kalbėjo vyras.
Seniūnaitė Daiva Losytė sakė, kad Šiemulių seniūnaitijoje problemų mažiau nei kitose. Tačiau jai žinoma, kad žmonės, ypač Mostaičių seniūnaitijoje, labai skundžiasi dėl prastos kelių priežiūros. „Dar tik du mėnesiai, kai esame išrinkti. Gal negerai darome, kad taip aktyviai imamės reikalų sprendimo…“ – suabejojo D. Losytė.
Apie žvyrkelių priežiūrą
Kiekvienas mūsų kalbintas seniūnaitis kaip aktualiausią problemą įvardijo žvyrkelių būklę.
Labiausiai dėl prastos kelio būklės kenčia Didžiųjų Mostaičių gyventojai, o tiksliau – jų transportas. Kaimas įsikūręs seniūnijos ir rajono pakraštyje. Sodybos išsimėčiusios pagal žvyrkelį, kuris nuo asfaltuoto kelio nutolęs ne vieną kilometrą. Važiavome ir mes tuo keliu – įveikėme ne vieną duobėtą ruožą. Pasidžiaugti galime tik tuo, kad ne kasdien juo tenka važiuoti. Bet… gal tai normalu, žinant, kokie lietūs praėjusią savaitę žemę merkė?
Mostaičių seniūnaitis Marius Indrašius su tuo nesutinka. „Metai iš metų situacija pas mus nesikeičia. Gyvename pačiame paribyje. Gyventojų kaime registruota gal tik kelios dešimtys, bet ir mums važinėti reikia. Seniūnė visada teisinasi, kad lėšų keliams tvarkyti trūksta. O mes svarstome, kad jos galbūt blogai paskirstomos. Jeigu 60 proc. seniūnijos gyventojų gyvena kaimuose, tad gal ir kaimų keliams tvarkyti reikėtų „atriekti“ 60 proc. iš tam tikslui gautų lėšų. Gal tada žvyrkelių būklė būtų geresnė. Žinote, žemaičiai tokie žmonės – jie pyksta tyliai, kol pyktis širdyje neapykanta virsta. Aš – ne žemaitis, tik prieš dvylika metų bityną čia įkūriau, todėl galvoju, kad daug geriau iš karto išsakyti, kas ramybės neduoda“, – maždaug tokiomis mintimis dalijosi M. Indrašius.
Seniūnaičiui pritarė ir kaimo gyventojai – Didžiųjų Mostaičių senbuviai. Pasak jų, žvyras tris kartus per metus nulyginamas, bet to nepakanka, kai keliu važiuoja ir medienos vežėjai, ir ūkininkai, ir prekes iš Endriejavo į Kulius vežantis transportas. Piktinosi jie ir tuo, kad greideris ne visada į Žvelsos gatvę užsuka.
Žmonės kalbėjo, kad jų kaimo kelias niekada nepažvyruojamas, nuoskaudų turėjo ir dėl kelių priežiūros žiemą. „Reikia mums ir pas daktarus nuvažiuoti, ir į parduotuvę – norime socialinės teisybės, didesnio seniūnės dėmesio. Toks jausmas, kad laukiama, kol kaimas sunyks… Bet be reikalo – per porą metų čia apsigyveno penki naujakuriai. Žinokit, mes, kaimo žmonės, jaučiamės lyg antrarūšiai“, – pylėsi nuoskaudos.
Seniūnė neveiklumą neigia ir stebisi išsakytais priekaištais
Išklausę seniūnaičius, norėjome išgirsti ir pačios seniūnės nuomonę apie seniūnijoje esančias problemas ir kaistančią trintį su seniūnaitijų atstovais.
Mūsų skambutis D. Petrauskienei buvo netikėtas. „Gavau seniūnaičių klausimus. Į dalį jų jau pateikiau atsakymus. Žadėjau sukviesti juos, bendruomenės pirmininkę, kad kartu aptartume situaciją. Nesitikėjau, kad pirmiausia bus kreiptasi į spaudą“, – kalbėjo 13 metų Kuliuose šeimininkaujanti D. Petrauskienė.
Seniūnę nustebino Didžiųjų Mostaičių gyventojų teigimas, neva jų kelias nė karto nebuvo pažvyruotas. Savivaldos atstovė tikino, kad žvyro buvo atvežta ir papilta Žvelsos gatvėje. Taip pat pažvyruota ir Miško gatvės pradžia. Pasak D. Petrauskienės, minėtu keliu rūpinasi ne tik seniūnija, kartkartėmis jį sutvarko ir girininkija. „Kad skųstųsi kitų kaimų gyventojai, dar suprasčiau, bet Didžiųjų Mostaičių… Šitas kelias ilgas, jo priežiūra didelių lėšų reikalauja. Netiesa, kad nesistengiu ieškoti galimybių pagerinti jo būklę – dvejus metus taupiau, kad šiemet už 9 200 eurų galėtume pralaidą Miško gatvėje per Trumpės upelį įrengti. Rytoj kaip tik planuojame pradėti darbus“, – pasakojo trečiadienį kalbinta Kulių seniūnė.
D. Petrauskienė teigė, kad žvyrkelis į Didžiuosius Mostaičius buvo nulygintas dar spalio 20 dieną, tik per lietų įmirko ir vėl išsimušė duobės: „Susitikome su įmonės, vykdančios kelių priežiūrą, atstovais, prašėme, kad rastų galimybę dar kartą nulyginti žvyrą. Tai nėra taip paprasta, nes įmonė dirba ne tik mūsų seniūnijoje. O jeigu greideris neužvažiavo į Žvelsos gatvę – gali būti, kad dėl smarkiai įmirkusio kelio gatvėje technika negalėjo dirbti.“
Seniūnės žodžius patvirtino ir situaciją dėl kelių priežiūros paaiškino šiuos darbus atliekančios įmonės vadovas. Pasak jo, Kulių seniūnė dirba atsakingai. Kelias į Didžiuosius Mostaičius buvo greideriu nulygintas spalį. „Visas lapkritis buvo toks, kad greideriuoti nebuvo įmanoma. Primename, kad kelią greideriu lyginti galima tik tada, kai žvyro danga yra pradžiūvusi, o ir po greideriavimo darbų turi būti 3 dienos be lietaus – tik tada nulygintas kelias išlaikys savo dangos struktūrą, priešingu atveju keliui lyginti skirti pinigai bus išmesti į balą. Be to, reikėtų akcentuoti tai, kad, norint tinkamai prižiūrėti žvyruotos dangos kelius, būtina skirti bent 3 kartus didesnę sumą, nei tam yra numatyta dabar. Su esamu finansavimu galima išsiversti tik būnant labai sausiems metams, tikrai ne tokiais metais, kaip dabar“, – aiškino pašnekovas ir pridūrė, jog D. Petrauskienė priekaištų ir kritikos sulaukė nepelnytai ir be reikalo – kelių būklė yra sudėtinga visose seniūnijose, ne tik Kulių.
„Mane bandoma „nuversti“…
Kulių seniūnė tikino nuolat ieškanti galimybių spręsti gyventojams aktualias problemas, informuojanti apie jas Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komitetą ir aktyviai prašanti, kad tarybos nariai skirtų lėšų joms spręsti. D. Petrauskienę nustebino, kad seniūnaičiai pasigedo jos veiklumo ir iniciatyvumo: „Jie dirba tik du mėnesius… Nežinau, kuo taip neįtikau. Toks įspūdis, kad mane bandoma „nuversti“… Bet aš ir nesilaikau įsikibusi tos vietos.“
