Rietavo savivaldybės seniūnijų vadovų pasitarime, sušauktame gegužės 21 dieną, aptariant Savivaldybei priklausančių kelių priežiūrą, Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas primygtinai laikėsi nuomonės, kad būtina įsigyti greiderį. „Nelaužk“ šitaip, Antanai…“ – mėgino protinti seniūną meras Antanas Černeckis, kuriam ši mintis atrodė nepriimtina.
Kelių priežiūra
Lietuvos automobilių kelių direkcija siekia, kad kasmet vis didesnė dalis Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų, skiriamų savivaldybėms, būtų naudojamos ilgalaikiams projektams (sandoriams) įgyvendinti, todėl kelių priežiūros darbams pinigų lieka vis mažiau. Seniūnams prižiūrėti žvyrkelius, kai lėšų gaunama mažiau, darosi labai sudėtinga.
„Žvyro gauname perpus mažiau – supili į vieną didesnę duobę ir nebėra. Pinigų mažėja, o darbus turime atlikti tuos pačius. Kaip prižiūrėti kelius, pakeles? Reikia planuoti įsigyti greiderį. Žinau, kad yra seniūnijų, kurios juos turi ir labai džiaugiasi“, – kalbėjo per pasitarimą A. Zalepūgas.
Meras A. Černeckis tokiai seniūno nuomonei nepritarė. Pasak jo, įsigijus greiderį atsirastų per daug problemų – reikėtų įdarbinti traktorininką ir išlaikyti jį iš Savivaldybės biudžeto.
Seniūnijos vadovas laikėsi savo: „Nepakankamai prižiūrimi žvyrkeliai kasmet prastėja, reikia atlikti profiliavimo darbus, valyti pakeles. Klojant asfalto dangą J. Jakšto gatvėje rangovai nuskuto velėną ir paliko pakelėje, nes į sąmatą jos išvežimas nebuvo įskaičiuotas. Turime išvežti patys, o iš kur imti darbams pinigų? Kai turi techniką, su technika dirbi, kai neturi – su grėbliu ir kastuvu.“
Anot Savivaldybės administracijos Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjo Juozo Albausko, rangovai, tvarkę minėtą gatvę, jokio pažeidimo nepadarė. „Taupant pinigus buvo nupirkti tik gatvės asfaltavimo ant seno asfalto darbai. Rangovai mus informavo, kad J. Jakšto gatvę rado apleistą. Jie gatvę asfaltavimui pasiruošė, tačiau velėną paliko. Jeigu būtume pirkę visus rekonstravimo darbus, turėtume gal kokius 100 metrų asfalto, o dabar išasfaltuota visa gatvė. Esame priversti rinktis, kas geriau. Manau, seniūnas pasitelks į pagalbą ūkininkus, bedarbius ir pats suorganizuos velėnos išvežimą“, – dėstė J. Albauskas.
Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjas kalbėjo, kad nors KPPP finansavimas nemažėja, mažinama dalis, skirta kelių priežiūrai, didinama – ilgalaikiams darbams: sandoriams šiemet skirta 58 proc. programos finansavimo lėšų. „Politika tokia, kad nusivalysite sniegą ir duobėms neliks. Siekiama, kad Savivaldybės pačios galvotų, iš kur gauti pinigų keliams tvarkyti“, – aiškino situaciją jis.
„Tad ir sakau, kad reikia galvoti apie greiderio nusipirkimą“, – kaip išeitį iš sunkėjančios situacijos vėl siūlė A. Zalepūgas. „Nelaužk“ taip, Antanai. Per kietai „lauži“…“ – nepritarė šiai idėjai A. Černeckis.
Turi seniūnai pinigų ar ne, jeigu vasara bus sausa, turės jų rasti žvyrkeliams, kurių dulkėtumas labai didelis, palaistyti druskingu vandeniu. Kaip teigė meras, praėjusiais metais buvo palaistytas kelias į turgų, žvyrkelis Palangos gatvėje, ir paslauga labai pasiteisino. Tiesa, prieš laistydami kelius seniūnai turi sužinoti, ar nėra tam prieštaraujančių gyventojų.
Pasitarime taip pat kalbėta apie tikslingą transporto, esančio Savivaldybės žinioje, naudojimą. Kaip sakė meras A. Černeckis, pasitaiko atvejų, kai vienu metu prireikia 3–4 autobusų. Kad taip neįvyktų, būtina planuojant renginius apsitarti tarpusavyje. Seniūnai, mero manymu, turėtų pasirūpinti atsivežti kitus kolektyvus į seniūnijoje vykstančias šventes ir prireikus nuvežti koncertuoti savo saviveiklininkus. Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas priminė, kad pirmenybę reikia teikti tais atvejais, kai vykdomi barteriniai mainai: kolektyvai koncertuoja vieni kitų šventėse.
Atostogos ir raštvedyba
Savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėja Reda Pučinskienė informavo, kokias klaidas aptiko analizuodama, kaip į atostogas išleidžiami seniūnijų darbuotojai. Didžiausia blogybė – kai kurie darbuotojai dar turi nepanaudotų atostogų dienų iš 2007 metų.
Auditorės teigimu, leisdami darbuotojus kasmetinių atostogų seniūnai pirmiausia privalo išleisti ne už einamuosius metus, o už ankstesnius, kuriais atostogos nebuvo panaudotos. „Įsakymuose nurodomi neteisingi laikotarpiai, neteisingai skaičiuojamos atostogų dienos. Neatitikimų radau ir raštvedyboje, daroma klaidų net rašant darbuotojų vardus, pavardes“, – negailėjo pastabų R. Pučinskienė.
Tarnybos vedėja sakė, kad atrankos būdu analizė buvo atlikta tik Rietavo seniūnijoje, bet planuojama patikrinti ir kitas seniūnijas.
„Nepakeičiamų darbuotojų nėra, todėl privalu visus išleisti atostogų. Būna, kad ir patys darbuotojai nenori atostogauti, kaupia dienas. Už nepanaudotas atostogas susidaro didžiulės sumos, tad išeinant tokiems darbuotojams iš darbo biudžetas patiria didelį smūgį“, – pabrėžė meras.
