Plungės miesto J. Tumo-Vaižganto gatvės 84-asis namas didelis – jame 60 butų, o štai kiemas ne tik mažas, bet ir siauras. Vairuotojams sunku jame apsukti mašinas ir išvažiuoti neužkliudžius kaimynų transporto. Neseniai priimtas sprendimas tvarkyti kiemą, o kartu ir padidinti automobilių stovėjimo aikštelę. Tokiais planais patenkinti ne visi. Į laikraščio redakciją paskambinusi šio penkiaaukščio gyventoja Stepa Juozapavičienė klausė: „Kodėl iš manęs, 84 metų moters, neturinčios automobilio ir 47 metus nesinaudojusios aikštele, reikalaujama duoti pinigų kiemui tvarkyti?“
Iniciatyvai pritarė daugiau nei 51 proc. butų savininkų
Per ankštos automobilių stovėjimo aikštelės – opi daugiaaukščių problema ne tik didmiesčiuose, bet ir rajonų centruose. Ir tai nestebina – prieš keletą dešimtmečių, kai dauguma tų daugiaaukščių buvo statomi, ne kiekviena šeima mašiną turėjo. Laikui einant, automobilių skaičius augo, o kiemai liko tokie patys. Todėl šiandien, kai transporto priemonė – kasdienė būtinybė, jomis užkišti ne tik kiemai, privažiavimai, bet ir šalia esančios gatvės. Spręsdami problemą, kai kurių daugiabučių namų gyventojai praplečia aikšteles – padidina mašinų stovėjimo vietų skaičių, o kartu atsinaujina kiemus ir privažiavimus.
Tokį norą, pasak SĮ „Plungės būstas“ administratorės Jūratės Gečienės, pareiškė ir J. Tumo-Vaižganto gatvės 84-ojo namo gyventojai. Iniciatyva kilo iš jaunų šeimų, ir jai, kaip paaiškėjo po susirinkimo, pritarė daugiau nei 51 proc. butų savininkų.
„Žmonės nori turėti normalų įvažiavimą, tvarkingą dangą. Minėtajame kieme asfaltas susidėvėjęs, automobiliams sunku apsisukti, todėl tenka iš kiemo atbuline eiga važiuoti į pagrindinę gatvę. Suprantama, kad gyventojai planuoja prasiplėsti įvažiavimą ir kiemą“, – pasakojo administratorė.
Pradėtas lėšų, skirtų kiemui atnaujinti, kaupimas. Nutarta šešis mėnesius iš butų savininkų rinkti po 10 eurų kas mėnesį. Vėliau, kad nuspręstų, kaip viskas vyks toliau, vėl bus šaukiamas gyventojų susirinkimas.
Kiek kiekvienam butui kainuos kiemo tvarkymas, priklausys nuo projekto sprendinių
Būtent to „toliau“ ir baiminasi mums paskambinusi senjorė S. Juozapavičienė. „Aš neprieštaraučiau, jeigu užtektų tų 60 eurų, bet gali būti, kad prašys ir daugiau… Kiemu aš visiškai nesinaudoju. Dukra gyvena užsienyje, kai atvažiuoja manęs aplankyti, mašinai prie namo vietos negauna – palieka ją gatvėje arba kažkur prie buvusios „Eglės“ parduotuvės. Ten automobilį dažniausiai pasistato ir mane lankanti socialinė darbuotoja. Tai sakykite, kodėl turėčiau duoti pinigų kiemui tvarkyti?“ – piktinosi moteris.
Šiuo metu dar neaišku, kiek kiekvienam butui atsieis aikštelės rekonstravimas. Kaip sakė administratorė, pirmiausia turi būti parengtas projektas, sudaryta sąmata. Projekto vertė priklausys nuo to, kokie sprendiniai bus priimti. Neaišku ir kokia dalimi prie projekto įgyvendinimo prisidės Savivaldybė.
Plungės rajono savivaldybė skatina iniciatyvas gerinti infrastruktūrą prie daugiaaukščių daugiabučių namų, prisidėdama prie jų įgyvendinimo savo biudžeto lėšomis. Daugiaaukščių namų kiemams, įvažiavimams, šaligatviams, kelių ir gatvių apšvietimo sistemoms, vaikų žaidimų aikštelėms bei kitiems statiniams (sklypai suformuoti, išnuomoti ar išpirkti daugiabučių namų bendrijų) Savivaldybė skiria lėšų iki 40 proc. darbų vertės dokumentais pagrįstoms išlaidoms padengti. Parama dar didesnė – iki 50 proc., jeigu kiemas servitutinis – pravažiavimas į greta esančius daugiaaukščių kiemus.
Nei senjorams, nei socialiai remtiniems asmenims išimčių įstatymas nenumato
Kaip teigė J. Gečienė, kaip privataus namo šeimininkas prižiūri jam priklausantį sklypą, taip ir butų daugiaaukščiuose namuose savininkai turi prievolę prižiūrėti daugiabučiui priskirtą teritoriją. Jokių išimčių nei senjorams, nei socialiai remtiniems butų savininkams įstatymas netaiko. „Po to, kai minėtojo namo gyventojai priėmė sprendimą praplatinti kiemą, S. Juozapavičienės dukra kreipėsi į „Plungės būstą“ ir jai buvo atsakyta į visus klausimus“, – prisiminė administratorė.
Jeigu viena aikštelė būtų priskirta jos butui – mokėti gal ir sutiktų
„Niekam nerūpi, kad aš ta aikštele nepasinaudosiu. Gal dar ir sutikčiau mokėti, jeigu viena vieta kieme konkrečiai mano butui būtų priskirta, tada nors socialinė darbuotoja turėtų kur mašiną pastatyti. Dabar, kaip suprantu, net ir po aikštelės praplėtimo gyventojų automobiliai vis tiek netilps – planuojama įruošti tik 10 papildomų vietų. Kalbama, kad įrengs prie įvažiavimo užtvarą, o kiekvienas butas turės valdymo pultelį. Vadinasi, jeigu aš neduosiu pinigų, tai ir pultelio neturėsiu. Tai kaip greitoji į kiemą pas mane atvažiuotų?“ – dalijosi savo rūpesčiais S. Juozapavičienė.
„Reikalauja prisidėti prie kiemo tvarkymo, nors nė vienam iš jų nerūpi, kaip aš gyvenu“
Senjorė neslepia įsižeidusi ant kaimynų, išdrįsusių užsiminti, kad butas po jos mirties kažkam atiteks ir tas naujasis savininkas naudosis aikštele. „Parūpo jiems, kam mano butas po mirties atiteks. Reikalauja prisidėti prie kiemo tvarkymo, nors nė vienam iš jų nerūpi nei kaip aš jaučiuosi, nei kaip aš gyvenu. Kartą pasijutusi blogai ir išsigandusi, kad sveikata gali visai sušlubuoti, palikau atviras buto duris. Galvojau, gal kas užeis, paklaus, ar viskas gerai. Pirmas aukštas, visi pro šalį ėjo, bet niekas net galvos neįkišo, kol galiausiai kažkuris duris uždarė“, – neslėpė nuoskaudos vieniša senolė.
Ir jos išsakytuose žodžiuose slypi ilgos problemos, su kuriomis susiduria daugybė renovuoti namus ar tvarkyti kiemus nusprendusių daugiaaukščių gyventojų, „ausys“ – senjorai ne tik dėl mažų pensijų ar dėl to, kad neturi automobilio, nenoriai prisideda prie bendrų projektų finansavimo, nemažos įtakos tam turi ir kaimynų susvetimėjimas, nejautrus požiūris į šalia gyvenančius vyresnius žmones.
Administratorė J. Gečienė neslėpė taip pat pastebėjusi, kad vyriausieji amžiumi daugiabučių gyventojai jaučiasi vieniši. „Buvusių kaimynų, su kuriais kartu atsikėlė į namą, jau nebėra. Į jų vietą įsikrausčiusios jaunos šeimos su pensinio amžiaus žmonėmis nebendrauja. Ir jaučiasi jie užmiršti. S. Juozapavičienė, kol jėgų turėjo, valė laiptinę. Dabar mato, kad jos niekas nebetvarko. Pyksta, ir jos pyktį galima suprasti. Bet tas gyventojų susvetimėjimas būdingas ne tik daugiaaukštyje, apie kurį kalbame – visur tas pats vyksta“, – kalbėjo administratorė.
