„Šiame rezidencijų kvartale – šeši namai. Juose gyvena po dvylika senjorų ir dvi globėjas, kurias mes ir klientai vadiname dukterimis. Namas padalytas į du korpusus, kiekviename – po šešis senukus ir vieną „dukterį“, kurios pareiga – viską daryti taip, lyg būtų savo namuose ir prižiūrėtų savo artimuosius. Mūsų „arkliukas“ – personalizuota globa ir rūpestis, artimas šeimyniškas ryšys. Tiek personalo su klientais, tiek ir tarp pačių žmonių, kurie daug laiko praleidžia šešiese bendrose patalpose“, – taip į Babytės miestelyje (šalia Rygos) įsikūrusius senelių globos namus „Senior Babite“ atvykusiems Plungės rajono savivaldybės atstovams pasakojo įstaigos direktorės pavaduotoja, vyriausioji socialinė darbuotoja Elizabetė Platupė.
Pakvietė apsilankyti
Priminsime, jog dar balandžio pabaigoje Plungėje lankėsi Prancūzijos įmonės „OPI Conseil“, pristatančios prekės ženklą „Senior Group“, Lietuvos padalinio vadovė Daiva Grikšienė. Ji ne tik pristatė atstovaujamos kompanijos veiklą – institucinę ilgalaikę senyvo amžiaus asmenų globą šeimos tipo senjorų rezidencijose, bet ir išsakė norą tokias rezidencijas statyti ir Plungėje ar šalia jos. Idėja turėti šiuolaikiškus, prancūziško stiliaus, namų atmosferos globos namus sudomino plungiškius, tad gegužės pradžioje Savivaldybės meras Audrius Klišonis su D. Grikšiene pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Birželį prancūzų įmonė plungiškius pakvietė į Babytės miestelį ir Rygą, kur įsikūrę „Senior Group“ padaliniai: Babytėje – senjorų globos rezidencijos, Rygoje – centrinė kompanijos būstinė ir „Mama Ok“ padalinys, teikiantis pagalbos ir slaugos namuose paslaugas.
Kadangi sakoma, jog geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti, Plungės rajono savivaldybės delegacija praėjusią savaitę vyko pažiūrėti, kaip senoliais rūpinasi kaimynai latviai. Į Rygą važiavo meras A. Klišonis, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas, Socialinės paramos skyriaus vedėja Jolanta Puidokienė ir socialinio darbo organizatorė Ligita Ratienė.
Sergančių demencija – vis daugiau
Į Babytę atvykusiems Plungės atstovams buvo sudaryta galimybė ne tik paklausyti informacijos apie čia teikiamas senelių globos paslaugas, bet ir pasivaikščioti po rezidencijas, pabendrauti su senoliais ir patiems įsitikinti, kad sąlygos ten – tikrai puikios.
Kaip pasakojo E. Platupė, dauguma Babytėje esančių rezidencijų gyventojų – moterys, vyrų – tik šeši. Aštuoniasdešimtmečių – nedaug, daugiausiai – 90-ies ir vyresni. Kaip minėta, Babytėje pastatyti šeši namai, dviejuose iš jų įkurdinti žmonės, sergantys senatvine demencija.
„Statistika blogėja, sergančiųjų demencija vis daugiau, tad gali būti, kad dar vieną iš namų teks jiems pritaikyti“, – kalbėjo Elizabetė.
Sergančiuosius demencija prižiūri psichiatras ir, žinoma, šeimos gydytojas, kuris rūpinasi sveikata, išrašo vaistus. Visa medicininė priežiūra – dviejų medicinos seserų darbas, pramogos, užimtumas, bendravimas – socialinės darbuotojos rūpestis, o visa kita atlieka globėjos. Jų žinioje, kaip minėjome, – šeši seneliai ir viskas, kas su jais susiję: pasirūpinti jų higiena, perrengti, pamaitinti, išskalbti drabužius, sutvarkyti kambarius, bendrauti, palydėti į mišką grybų ar uogų ir t. t.
„Kad ir kokios būklės būtų klientai, stengiamės, kad jie negulėtų, kad kuo daugiau judėtų, pasimankštintų, kažką padirbėtų, kad vieni su kitais bendrautų. Užtat nerekomenduojame gyventi po vieną. Dažniausiai – po du, bet gana daug laiko jie leidžia bendrose patalpose – svetainėje, virtuvėje, kur gali skanauti tai, ką atveža artimieji, lošti kortomis, žaisti šachmatais, žiūrėti televizorių. Žinoma, būna visko, visokių „santa barbarų“ pasitaiko, bet tai juk suprantama“, – pasakojo vyriausioji socialinė darbuotoja.
Tai, ką pasakojo Elizabetė, Plungės atstovai matė ir savo akimis: pora senukų žiūrėjo televizorių, kelios moteriškės šnekučiavosi susėdusios kieme, kitos bendravo svetainėje. Visi džiugiai reagavo į svečius.
Vidutiniškai – 1 200 eurų
Globėjos su seneliais praleidžia po 4–5 dienas. Jų darbas – iki aštuntos valandos vakaro. Vėliau gali užsiimti, kuo nori, o visas pareigas perima vyriausioji globėja, senjorus prižiūrinti visą parą – ir gyvai, ir monitoriuje, ir gaudama pranešimus, jei senukas kartais iškrito iš lovos ar parklupo.
„Senior Group“ klientai maitinami 4 kartus per dieną. Maistas atvežamas. Tiesa, kartais gaminama virtuvėlėje – būna, kad žmogus užsimano blynų, kad Kalėdoms norisi išsikepti imbierinių sausainių ir pan. Tai daroma kartu su globotiniais.
Gyventi čia vidutiniškai kainuoja 1 200 eurų per mėnesį. Kaina priklauso nuo to, kokios priežiūros reikia žmogui, keliese gyvena. Už paslaugas apmokama iš asmens senatvės ar neįgalumo pensijos, 640 eurų prideda valstybė, jei trūksta – artimieji. Senukams artimieji perka vaistus ir kitus medikamentus, sumoka už transportą, jei reikia kažkur važiuoti, už kirpėjo paslaugas ir kt.
Puikus įrankis – programėlė
Kaip sakė E. Platupė, didžiausia darbuotojų paspirtis – speciali programėlė, kurioje kaupiama visa kliento istorija: nuo sveikatos būklės iki nuveiktų darbų ir net nuotaikos. Kad informacija joje būtų kuo tikslesnė, kiekviena „dukra“ kasdien turi ją pildyti.
Programėle naudojasi ir kitas „Senior Group“ padalinys „Mama Ok“, kur plungiškiams buvo pristatytos namuose teikiamos pagalbos ir slaugos paslaugos. Su programėle sudaromi vizitų pas klientus grafikai, matoma, kokius darbus globėjas turi atlikti, ką jau atliko ir pan.
Įdomu tai, kad Rygoje yra bene aštuonios įmonės, senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms teikiančios paslaugas namuose. Kurios darbuotojai pas žmogų lankysis, renkasi pats žmogus, kuriam yra nustatytas tokių paslaugų poreikis.
Eilė – sutrumpėjusi
Vėliau su plungiškiais susitiko ir bendravo Laure Micheu, „Senior Group“ plėtros vadovė Europai. Ji pristatė įmonės veiklą ne tik Latvijoje, bet ir kitose šalyse bei planus plėstis į Lietuvą. Beje, pirmosios „Senior Group“ rezidencijos turėtų atsidaryti Panevėžyje, vėliau – kituose miestuose, tarp kurių galbūt – ir Plungė. Kadangi sutartis jau pasirašyta, tokie planai – visiškai realūs.
Vizitas į „Senior Group“ padalinius plungiškiams paliko puikų įspūdį, tad prancūzų ketinimams kurtis Plungėje tikriausiai atsivers dar platesnės galimybės. Juolab kad iš Savivaldybės jokio finansinio prisidėjimo nelaukiama. Prašoma tik vieno – pagalbos susirandant vietą rezidencijų statybai.
O tokių paslaugų poreikis ar yra? Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos J. Puidokienės, poreikis yra, bet šiuo metu jis nedidelis. „Buvo laikas, kai eilėje vietai senelių globos namuose gauti turėdavome po keliasdešimt žmonių. Dabar – iki dešimties. Ir taip yra dėl to, kad senolių gretas gerokai praretino „kovidas“. Tačiau mūsų visuomenė sensta, tad tikėtina, kad sutrumpėjusi eilė – laikinas reiškinys, o pasibaigus pandemijai tokių paslaugų poreikis vėl ims augti“, – nuomonę išsakė J. Puidokienė.
