Būsimoji Plungės „Saulės“ gimnazijos abiturientė Kristina Kačinskytė ilgą laiką vis nerado vietos „po saule“. Mergina mokėsi groti pianinu, dainuoti, šoko liaudies šokius, netgi žaidė futbolą ir krepšinį, tačiau niekur nepavyko savęs rasti. Kol pagaliau devintojoje klasėje Kristina su drauge gimnazijos skelbimų lentoje pamatė naujus narius kviečiantį NVO „Krantas“ plakatą… Gimnazistė šioje jaunimo organizacijoje taip pritapo, kad šiandien sukasi it vijurkas: yra „Kranto“ valdybos narė, atsakinga už žmogiškuosius išteklius, drauge su kitais „krantiečiais“ rengia projektus, važinėja po Europą, negana to, prieš porą mėnesių dargi tapo Lietuvos mokinių parlamento (LMP) nare.
Kristina pasakojo nuo mažumės augusi Plungėje, jos mama plungiškė, tik tėtis kilęs iš Mažeikių. Nors mergina šeimoje vienturtė, sakė dėl to niekada labai neliūdėjusi, nes turi gausų būrį pusbrolių ir pusseserių.
Apie meilę „Krantui“
Plungiškė labai džiaugiasi jau keletą metų esanti „Kranto“ nare. Prisipažino, kad iš pradžių įsivažiuoti sekėsi sunkokai, bet po to vis labiau įsitraukė į organizacijos veiklą. Kristina sakosi įgijusi daug naudingos patirties, o anksčiau buvusi šiokia tokia baimė kalbėti viešai visiškai išnyko.
Apie „Krantą“ mergina gali kalbėti ir kalbėti. Didžiulį įspūdį jai paliko „krantiečių“ kelionė į Prancūziją, kur teko dirbti su mažais vaikais. „Tie vaikučiai visai nemokėjo angliškai, susikalbėti negalėjome, tačiau įdomiausia, kad, nepaisant to, sutarėme labai gerai!“ – apie patirtį Prancūzijoje sakė Kristina. Jos atmintin ypač įstrigo vienas mažylis, vardu Nicolas, mokėjęs keletą angliškų žodžių. „Labai linksmas, gražus, toks hiperaktyvus berniukas“, – šypsosi prisiminusi.
Patiko plungiškei ir kelionė į Lenkiją, kur turėjo progą pasigrožėti nepaprasta gamta bei patirti, ką reiškia dvidešimt penkių valandų (!!!) kelionė traukiniu.
Drauge su Plungės rajono savivaldybės darbuotojais Kristina lankėsi Kipre. Ją sužavėjo visada besišypsantys, draugiški žmonės, aplankytos archeologinių kasinėjimo ir kitokios vietos.
Keleri metai aktyvios veiklos „Krante“ merginai padovanojo didžiulį būrį naujų draugų visoje Europoje, netgi Jungtinėse Amerikos Valstijose, galimybę susipažinti su Lietuvos įžymybėmis, aukščiausiais valdžios atstovais.
Nors visokiausios kelionės skamba gražiai, Kristina skuba paneigti kartais sudaromą klaidingą įspūdį, kad esą „Krantas“ nieko kito neveikia, kaip tik „duodasi“ po užsienį. „Tau ten nieko neatneša ant lėkštutės, privalai pats sunkiai dirbti“, – sako ji, pažymėdama, kad organizacijos nariai patys rengia įvairius projektus, organizuoja renginius, akcijas. „Tačiau sunkus darbas atsiperka su kaupu – ir patys išvažiuojame, ir pas mus atvyksta. Štai ir liepą sulauksime svečių iš įvairiausių Europos šalių, kursime „Demokratišką miestą“, – pasakojo Kristina.
Kaip pateko į LMP
Na, o apie LMP mergina išgirdo mokykloje. „Galvojau, o kodėl gi ne? Pradiniame etape mokykloje buvo labai baisu, bet paskui pamačiau, kad turiu šansų nugalėti“, – sakė Kristina. Tolesni rinkimų etapai jau nebuvo tokie bauginantys, juolab kad kiek nerimavusią merginą maloniai nuteikė vienos iš konkurenčių komplimentas: „Malonu tavęs klausytis“.
Patekusi į LMP, Kristina su kitais nariais jau dalyvavo mokymuose Druskininkuose, po to – oficialioje sesijoje Seime. Ar nebuvo kiek nedrąsu vienai pačiai? „Pradžioje buvo kiek nejauku, ypač kai reikėjo prie kitų narių prieiti, užkalbinti, bet
paskui pagalvojau – juk visi tokie kaip aš!“ – tvirtino žemaitė.
Narystė LMP jai – dar viena veikla, galinti daug padėti, duodanti galimybę būti išgirstai, bei… 93 nauji draugai „Facebook“ :). Su keletu iš jų Kristina sakosi ypač gerai sutarianti, atradusi „savo sielos žmonių“. Taip pat ši narystė merginai kasdien „dovanoja“ apie trisdešimt naujų laiškų elektroninio pašto dėžutėje…
LMP narių dar laukia trys sesijos Seime, tačiau įvairių komitetų nariai susitinka ir dažniau. Štai Kristina priklauso Žmogaus teisių komitetui.
Optimistė su realizmo prieskoniu
Rugsėjį Kristina pradės paskutiniuosius metus mokykliniame suole. Kur tada pasuks? „Noriu, kad studijos būtų susijusios su renginių organizavimu. Ir jau žinau, kad tikrai nuo veiklos jaunimui neatsiribosiu“, – sakė mergina. Jos planuose buvo ir studijos Anglijoje, tačiau vėliau persigalvojo. Dabar Kristina labiausiai norėtų studijuoti Vilniuje, dėl specialybės dar neapsisprendusi. Plungės aktyvistės svajonėse – vadovavimas jaunimo centrui, o gal net nuosava renginių organizavimo firma.
Beje, vadovauti, kaip pati juokdamasi prisipažino, Kristina mėgstanti. Kad yra valdinga, jai ne kartą yra sakę ir draugai, ir pažįstami. „Tokia jau esu. Šiaip visada šypsausi, esu labai bendraujanti, man visai nesunku prieiti prie nepažįstamo žmogaus ir jį užkalbinti“. Mergina save vadina optimiste, nepamirštančia realizmo: „Man kartais sunku apsispręsti, neretai reikia patarimo, čia dažniausiai pagelbėja mama. Ji mane ir į „Krantą“ paragino nueiti.“
Kaip Kristina vertina Plungės jaunimą? „Labai trūksta aktyvumo. Mane nervina, kai sako, jog nėra ką veikti, o gausu juk ir renginių, ir akcijos organizuojamos“, – pykteli „krantietė“.
Dabar merginos planuose – prisidėti prie Plungės miesto šventėje vyksiančių „Bokšto kronikų“ organizavimo, o liepą pasitikti svečius iš užsienio ir kurti jau minėtą „Demokratišką miestą“. Na, o „pakeliui“ greičiausiai išlįs ir daugiau veiklos veiklelės… „Kartais turiu tiek darbų, kad kiek nukenčia mokslai…“ – šypteli Kristina.
Ką čia bepridursi, vis geriau, kai mokslai šiek tiek nukenčia ne nuo kasdieninių „tūsų“ ar nuolatinio akių varvinimo į kompiuterio ekraną, o dėl to, kad eini, veiki, įgyji vertingų žinių, patirties ir visomis jėgomis sieki savo svajonių!
