Septyniolikos metų įdirbis – nubrauktas?

Suformavus naują Savivaldybės tarybos valdančiąją daugumą, keičiasi komitetų pirmininkai, kinta požiūris į dirbančius vadovus. Vieni džiaugiasi, gavę daugiau valdžios, kiti kovoja dėl išlikimo. Štai Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje, naujuoju pirmininku išrinkus Juozą Šlepetį, iškart imtasi darbų. Pirmiausia svarstyta galimybė Plungės trumpalaikės globos centrą (vadovas Gintaras Armalis) prijungti prie Plungės socialinių paslaugų centro (vadovė Odeta Misiūnienė).

Milžiniškas žingsnis atgal?
Dar prieš prasidedant komiteto posėdžiui, sužinoję, kad į darbotvarkę įtrauktas dviejų socialines paslaugas teikiančių įstaigų sujungimo klausimas, teiravomės, kaip susiklosčiusią padėtį vertina Trumpalaikės globos centro direktorius G. Armalis.
„Šį valdančiosios daugumos sumanymą vertinu labai blogai. Nejaugi keliaujame milžiniškais žingsniais atgal? Skaudu, kad tvarkingai dirbanti, visoje Lietuvoje žinoma ir pavyzdžiu rodoma įstaiga šitaip naikinama. Gaila, kad kertama be gilesnių visuomenės diskusijų, socialinį darbą išmanančių specialistų, ministerijos ekspertų išvadų. Nejaugi meras norėtų mane asmeniškai šitaip pažeminti? Ar, priimant tokį sprendimą, galvojama apie darbuotojų kolektyvą, paslaugų gavėjus. Nejaugi taupysime socialiai pažeidžiamiausiųjų sąskaita? Kodėl niekas nenori pažvelgti giliau?“ – klausė G. Armalis.
Prieš 17 metų
Direktorius pasakojo, kad prieš 17 metų pradėjo dirbti Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Nakvynės namų padalinyje. Patalpos buvo apleistos, neremontuotos, žmonėms gyventi nepritaikytos. Viską reikėję sukurti nuo nulio, pritraukti lėšų aplinkai sutvarkyti. „Pradėjau rašyti projektus. Deja, anuomet negalėjome gauti paramos, nes neturėjome savarankiško juridinio asmens statuso ir sąskaitos banke. Skirti paramą atsisakė ir Nyderlandų fondas, argumentavęs, kad nakvynės namai nebuvo savarankiška įstaiga, tad negalėjo kontroliuoti paramos lėšų, neva sudėtinga būsią už ją atsiskaityti“, – sakė G. Armalis.
Nakvynė – ir mokytojams, ir žmogžudžiams
Ieškodamas išeities iš beviltiškos padėties, 1999 m. G. Armalis pateikė prašymą tapti savarankiško juridinio asmens statusą turinčia įstaiga. To pasiekė 2000 m. – Nakvynės namai tapo viešąja įstaiga. Direktorius pasakojo apie aktyvią projektinę veiklą: gautą Atviros Lietuvos fondo paramą, už rėmėjų lėšas įsigytą kompiuterinę techniką, apie pritrauktą 500 000 Lt Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paramą šių namų rekonstrukcijai, 150 000 Lt Nyderlandų fondo auką bei 2005 m. finansuotą paraišką (1,8 mln. Lt) naujam padaliniui – Krizių centrui – steigti. Anot G. Armalio, vis dar palaikomi ryšiai su rėmėjais iš įvairiausių pasaulio šalių, per 17 metų gauta 16 padėkos raštų, apie įstaigos veiklą ir pasiekimus rašyta respublikinėje spaudoje.
„Bene džiugiausia buvo 2008 m. gauti Centrinės projektų valdymo agentūros padėką už tai, kad įveikėme kliūtis, kurių nugalėti beveik neįmanoma. Kiekvienas projektas pareikalavo didžiulio darbo, prie kompiuterio tekdavo sėdėti dieną-naktį, tvarkyti dokumentus, atsakinėti į laiškus. Be to, reikėjo rūpintis ir savo globotiniais, turinčiais savų bėdų, problemų, išgyvenimų. Esame teikę nakvynę ir gerbiamiems mokytojams, ir žmogžudžiams, kurie pasijuto vieniši gyvenimo kryžkelėje“, –
atviravo pašnekovas.
G. Armalis akcentavo, kad geriausių darbo rezultatų pasiekta tuomet, kai įstaiga gavo savarankiško asignavimų valdytojo statusą. Tad direktoriui nesuprantamas noras centrą reorganizuoti, prijungti prie kito ir grąžinti į pirminę padėtį, iš kurios išsikapstyti jam prireikę net dvejų metų.
Ar ne per daug etatų?
G. Armaliui pasirodė keista, kad Savivaldybės tarybai užkliuvo etatų skaičius – esą patys
rajono politikai tokį patvirtino. Etatai nustatyti, remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimais, metodikomis, be to, skaičius nebuvo maksimalus. Anot G. Armalio, etatai dar turėję atitikti ir ES reikalavimus.
Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Jonas Gasiūnas pristatė Tarybos sprendimo projektą dėl Plungės trumpalaikės globos centro prijungimo prie Plungės socialinio paslaugų centro. Anot jo, Civilinis kodeksas numato reorganizavimo tvarką, pagal kurią, sujungus dvi įstaigas, visos reorganizuojamosios teisės ir pareigos pereitų Socialinių paslaugų centrui. Pasak J. Gasiūno, kol kas neaišku, kaip kistų etatai, tačiau kelių darbo vietų būtų atsisakyta.
Kaštai ar „politiniai vėjai“?
Šis pasiūlymas papiktino komiteto narį Adomą Zamulskį. Jam buvo nesuprantama reorganizavimo skuba. Anot politiko, sporto mokyklos prijungimas prie Plungės sporto ir rekreacijos centro truko kelerius metus: atliktas išsamus auditas, išnagrinėtos pastabos dėl buvusio vadovo darbo. O čia juk – pavyzdinė veikla, kurią gyrė netgi Trumpalaikės globos centrų asociacijos prezidentė. Anot komiteto pirmininko pavaduotoju išrinkto Raimondo Dovilčio, Tarybos nariams nebuvo kilę minčių, kad šių paslaugų reikia atsisakyti. Esą planuota net plėsti jų spektrą. Be to, G. Armalis už veiklą daugiau buvo giriamas nei peikiamas.
Pasak mero Audriaus Klišonio, sumažinus etatų skaičių ir paėmus dalį Trumpalaikės globos centrui skiriamų biudžeto asignavimų, daugiau lėšų būtų galima skirti socialinių paslaugų plėtrai seniūnijose. Jis prisipažino esąs vienas iš šios reorganizavimo idėjos iniciatorių ir manąs, kad Trumpalaikės globos centro teikiamų paslaugų kaštai Savivaldybei per dideli.
Komiteto pirmininkas J. Šlepetis ragino atsižvelgti ne į „politinius vėjus“, o į ekonomiškumą.
Nors nė vienas komiteto narys nematė realių skaičiavimų, kiek reorganizavus būtų sutaupyta, kiek išeitinėms kompensacijoms prireiktų, neturėjo naujosios valdymo struktūros plano, tačiau dauguma jų su meru A. Klišoniu priešakyje buvo įsitikinę, kad permainos reikalingos.
Europinio lygio įstaiga
Socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė pastebėjo, kad Trumpalaikės globos centras – europinius standartus atitinkanti įstaiga, pavyzdinė visoje respublikoje, tačiau nuostatai privalo būti atnaujinti pagal galiojančius teisės aktus, tad ją reikia pertvarkyti. Jai antrino ir meras A. Klišonis, kurio nuomone, centro paslaugos geros, bet neadekvačiai brangios. Jis norįs įstaigoje naikinti apie 6 etatus, o sutaupytus apie 90 000 litų skirti seniūnijoms, kad būtų iš ko teikti socialines paslaugas vienišiems senoliams.
Už šio sprendimo projekto teikimą Tarybai pasisakė dauguma komiteto narių, prieš buvo tik A. Zamulskis ir R. Doviltis.
Pono Liudo nuomonė
Norėjome įsitikinti, kaip Trumpalaikės globos centre jaučiasi gyventojai. Pakalbinome čia prisiglaudusį poną Liudą. Jis pasakojo, kad gyventi Plungės trumpalaikės globos centre gera, čia jis vėl atsitiesė, įgijo pasitikėjimo savimi. Nors apie savo likimą žmogus daug nepasakojo, bet, vos prakalbus, suaugusiam vyrui biro ašaros. Mat atsitiko taip, kad liko vienui vienas. Turėjęs 5 brolius, kurie, deja, jau iškeliavę Anapilin. Turįs daug profesijų, bet nė viena šiam laikmečiui netikusi. Dabar jau labai skaudančios kojos, tad dirbti pas ūkininką nebegali. Į Trumpalaikės globos centrą jis patekęs tiesiai iš ligoninės. Liudas džiaugėsi supratingais darbuotojais, padėjusiais jam sunkiu metu atsitiesti. Jo nuomone, kiekvienas čia dirbantis žmogus – būtinas.