Sergamumo „kovidu“ skaičiai „pasiklydo“ ir mūsų savivaldybėje

Šią savaitę kai kurių šalies savivaldybių vadovai viešai prakalbo apie sergančiųjų koronaviruso infekcija statistikos netikslumus. Imtasi iniciatyvos peržiūrėti esamus sąrašus. Rasti neatitikimai kėlė ne tik nuostabą, bet ir pyktį. Plungės rajono savivaldybėje, pasirodo, taip pat vyksta „inventorizacija“, kuri parodė, kad reali sergančiųjų COVID-19 situacija taip pat neatitinka skelbiamos! 65. Tiek iš tikro sergančiųjų šia infekcija buvo Plungės rajono savivaldybėje ketvirtadienio rytą. O statistikoje fiksuojami skaičiai pastarosiomis dienomis kur kas didesni – siekė 209.

Ketvirtadienio ryte kalbintas Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas sakė, jog apie galimus mūsų savivaldybės koronaviruso statistikos netikslumus pradėta galvoti jau prieš kurį laiką. „Stebėjome statistiką, ir labai neįtikėtina atrodė, kad sergančiųjų skaičius pas mus niekaip nemažėja – vis stovi ties panašiu skaičiumi. Tada ir pradėjome žiūrėti, kur reikalas“, – dėstė direktorius.
Kodėl oficiali statistika išsikreipė, M. Kaunas aiškino tuo, jog dar spalį–lapkritį įvyko duomenų suvedimo į informacinę sistemą tvarkos pakeitimai. „Nežinau, kodėl buvo nuspręsta, gal taip buvo susiję ir su šalies valdžios pasikeitimu, tačiau iki lapkričio mėnesio duomenis į informacinę sistemą dėl sergančiųjų koronaviruso infekcija vedė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, po to ši funkcija buvo patikėta pirminės sveikatos priežiūros centrams, tiksliau – šeimos gydytojams“, – kalbėjo jis.
Registrų centras informaciją apie sergančiuosius ima iš e. sveikatos informacinės sistemos. Ketvirtadienio ryte centras skelbė apie 71 sergantįjį COVID-19 Plungės rajono savivaldybėje. O M. Kauno turimais duomenimis, rajone buvo 65 užsikrėtusieji šiuo virusu. „Ir toliau aiškinamės, kalbamės su pirminės sveikatos priežiūros centrais. Situacija yra paini nebūtinai dėl šeimos gydytojų darbo. Pavyzdžiui, virusu galimai užsikrėtęs žmogus
registruojasi e. sveikatoje
dėl tyrimo, gavęs teigiamą atsakymą, jis galbūt serga lengva forma, todėl apie ligą savo gydytojui net nesivargina pranešti, o e. sistemoje toks žmogus laikomas sergančiu“, – pasakojo Savivaldybės administracijos vadovas.
Apie pasikeitusią duomenų rinkimo metodiką ketvirtadienį pranešė ir Statistikos departamentas. Sergančiųjų skaičius išskirtas į deklaruotą sergančiųjų skaičių ir statistinį sergančiųjų skaičių. „Deklaruotas sergantysis – tai asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas“, – teigiama pranešime. Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga aktyvia COVID-19 ligos forma, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos dėl įvairių priežasčių.
Pasak M. Kauno, nepaisant visų faktinių netikslumų, vis dėlto svarbiausias žmonėms turėtų būti pastarųjų dviejų savaičių sergamumo rodiklis 100 tūkstančių gyventojų – būtent juo vadovaujantis teritorijos vertinamos pagal susirgimų intensyvumą. Plungės rajono savivaldybės pozicija čia labai pagirtina. „Vertindamas pastarosiomis dienomis fiksuojamus naujus viruso atvejus, tikiuosi, jog jau pirmadienį mūsų rodiklis sieks apie 100, tokiu būdu mūsų savivaldybė galėtų priklausyti žaliajai zonai“, – vylėsi direktorius.
Kaip žinome, nuo pirmadienio pagaliau atlaisvės karantino sąlygos visoje Lietuvoje. Vyriausybė trečiadienį pritarė, jog kitą savaitę jau galėtų atsidaryti kirpyklos, grožio salonai ir atskirą įėjimą turinčios nedidelės ne maisto prekių parduotuves. Jos turės užtikrinti 20 kvadratinių metrų plotą vienam klientui. Taip pat viešose prekybos vietose bus galima prekiauti gėlėmis, ne maisto prekėmis lauko sąlygomis, leidžiama ir išnešiojamoji prekyba, pritarta individualiems fizinio aktyvumo užsiėmimams lauke.