Šią žiemą žada šildyti pigiau

Nors socialiniai tinklai ūžia nuo žinios, kad plungiškiai – vieni iš tų, kuriems šildymas kainuoja brangiausiai (pagal jau patvirtintą spalio mėnesio tarifą esame šešti nuo galo Lietuvoje), uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklų generalinis direktorius Arūnas Tamošauskas tikina, kad tokia aukšta kaina bus tik šildymo sezono pradžioje, netrukus ji gerokai kris. O 2019–2020 metų sezono įkainio vidurkis bus net 14 procentų mažesnis, nei buvo aną žiemą.

Kiek kainuos šiluma?
Artėjant šildymo sezonui, Plungės šilumos tinklų vadovas A. Tamošauskas surengė spaudos konferenciją, kurios metu kalbėjo ne tik apie kainas, bet ir apie vasarą nuveiktus darbus, paimtas paskolas, įsiskolinusius gyventojus, santykius su bendrove „Plungės bioenergija“ ir kt.
Jau beveik metus direktoriaujantis A. Tamošauskas minėjo norįs, kad bendrovės veikla būtų kuo skaidresnė ir viešesnė, tad tokios spaudos konferencijos, kurių metu atsakoma net ir į ne pačius patogiausius klausimus, galbūt taps nuolatinės. Beje, iki A. Tamošausko, kol vadovavo Petras Piekus, Plungės šilumos tinklai nė karto nematė reikalo paviešinti savo veiklą.
Į spaudos konferenciją, be žurnalistų, buvo pakviesti Plungės rajono savivaldybės vadovai – meras Audrius Klišonis, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, pavaduotojas Mantas Česnauskas, Plungės šilumos tinklų valdybos pirmininkė Jūratė Garčinskaitė.
A. Tamošauskas pirmiausia akcentavo tai, kas svarbiausia plungiškiams – kiek kainuos šiluma. Anot jo, nuo šių metų kovo iki pat rugsėjo šilumos įkainis nuosekliai mažėjo – nuo 7,48 cento už vieną kilovatvalandę (ct/kWh) iki 5,77 ct. Tačiau spalį ji vėl gerokai šoktelėjo – iki 6,91 cento. Panašus įkainis būsiąs ir lapkritį, bet nuo gruodžio jis kris. Ir ženkliai. Tad sezono vidurkis turėtų būtų apie 14 proc. mažesnis, nei buvo 2018–2019 metų sezoną.
Dideli šilumos praradimai
Bendrovės vadovas akcentavo, kad viena didžiausių problemų – technologiniai nuostoliai, t. y. skirtumas tarp pagamintos ir parduotos šilumos energijos. Nustatyta, kad trasose prarandama apie 21 proc. šilumos, ir šis skaičius yra vienas didžiausių Lietuvoje. Kadangi į tarifą leidžiama įskaičiuoti ne daugiau kaip 17 proc. nuostolių, dedamos pastangos tuos praradimus sumažinti. Tikslas – iki 15 proc. Nė kiek ne mažesnė problema – ir viršnorminės kuro sąnaudos. „Kadangi Plungėje ir kaimuose iš viso turime 15 katilinių, kurių dalis neekonomiškos, vienai megavatvalandei pagaminti sunaudojame žymiai daugiau kuro nei nustatyta norma. Apie tai taip pat laikas susimąstyti“, – kalbėjo generalinis direktorius.
Vienas iš šios problemos sprendimo būdų – vamzdynų modernizavimo projektas, dėl kurio įgyvendinimo rugsėjį pasirašyta sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra. A. Tamošausko teigimu, tai buvo paskutinė galimybė gauti finansavimą, tad, norint spėti į traukinį, teko labai pasistengti (juolab kad trasos, kurias norima modernizuoti, buvo užstatytos bankui). Suspėta, tad 936 tūkst. eurų vertės projektas bus įgyvendinamas, 50 proc. jam reikalingos sumos (468 tūkst. eurų) skirs ES. Pasak generalinio direktoriaus, kitą savaitę bendrovė jau skelbs pirkimus rangos darbams, kurie prasidėti turėtų kitą vasarą, pasibaigus šildymo sezonui.
Kuras – 111 eurų pigiau
Tai, kokia bus šildymo kaina, priklauso nuo daugelio faktorių. Vienas pagrindinių – kuro kaina. Anot A. Tamošausko, paskutinė patirtis skaudi – atėjęs rado jau nupirktą kurą, už kurį sumokėta net po 265 eurus už toną naftos ekvivalento. „Susikūrėme naują strategiją, ir ji pasiteisino. Pusę sezonui reikalingo biokuro įsigijome dar gegužės mėnesį ir mums pavyko pasiekti patį kainos dugną – sumokėjome po 150. Kad būtų pigiau, pirkome ne iškart, o dalimis. Rugsėjį pavyko net už 138 eurus gauti, o bendra kaina visam sezonui – tik 154 eurai. Tai yra 111 eurų pigiau nei pernai“, – paaiškino A. Tamošauskas.
Keitė tai, kas nekito daug metų
Kitas svarbus darbas, kurį atliko naujasis vadovas, – parengė ir patvirtino bendrovės korupcijos prevencijos programą (ne popierinę, skirtą stalčiui, o realiai veikiančią) ir išgyvendino P. Piekaus laikais labai klestėjusią artimųjų ir giminaičių priglaudimo po įmonės sparnu praktiką. Optimizuojant veiklą buvo atsisakyta keturių pareigybių, vieną iš jų užėmė P. Piekaus žmona. Buvusio generalinio direktoriaus sūnus, kaip geras specialistas, liko dirbti.
Intervencijos reikėjo ir į viešuosius pirkimus. „Šioje srityje turėjau patirties. Tiesa, komercinėse įmonėse viešieji pirkimai vykdomi paprastai ir ūkiškai, čia taisyklės griežtesnės, bet aš, lyg sugedusi plokštelė, pradėjau kartoti, kad visuose pirkimuose ieškome geriausios kainos. Ir tai pasiteisina – ieškant galima surasti ir 15, ir 20, ir net 50 procentų pigiau“, – sakė Plungės šilumos tinklų vadovas.
„Mūsų iššūkis buvo pakeisti tai, kas nekito daug metų. Vienas iš tų dalykų – įmonės finansinis pajėgumas. Kai atėjau, šis rodiklis buvo žemiausias Lietuvoje. 2019-aisiais jis šiek tiek šoktelėjo. Greitų rezultatų čia nebus, bet nuosekliai galima didinti kapitalą – mažinant kaštus ir generuojant kuo didesnį pelną“, – pasakojo A. Tamošauskas.
Paskolų – du milijonai
Mažinant išlaidas, įmonei pavyko naudingai refinansuoti vieną paskolą – susitarta ir dėl grąžinimo termino pailginimo, ir dėl mažesnių palūkanų, naujajam bankui bendrovė jų sumokės 51 tūkstančiu eurų mažiau, nei būtų mokėjusi anksčiau. Kitas svarbus dalykas – gera linkme eina ir skolų išieškojimo reikalai: gyventojų skolos už paslaugas nuo 965 tūkst. eurų sumažėjo iki 622 tūkstančių. Generalinio direktoriaus tvirtinimu, čia pagelbėjo ir vienas teismo sprendimas: „Po to, kai teismas nusprendė vienus mūsų skolininkus iškeldinti, kiti, bijodami analogiškų pasekmių, pradėjo patys atsiskaitinėti. Matyt, tarp jų kažkaip pasklido žinia, į kurią daug kas sureagavo.“
Kalbėdamas apie įmonės turimas paskolas, A. Tamošauskas neslėpė, kad jų – net šešios, bankams negrąžintas likutis – 1,37 milijono. Kai prisidėti prie trasų atnaujinimo projekto bus paimta dar 665 tūkst. eurų, paskolų našta išaugs iki 2 milijonų, o tai įmonei, kurios metinė apyvarta – 3 milijonai, labai daug.
Daugiau konkurentų – pigiau vartotojams
A. Tamošauskas neslėpė, kad jo netenkina nežinioje pakibę santykiai su UAB „Plungės bioenergija“, iš kurios perkama net du trečdaliai šilumos. Pasak direktoriaus, su šia įmone reikia kontaktuoti, derėtis, žinoti, ką planuoja, nes nuo to priklauso ir Plungės šilumos tinklų investicijos, ir ateitis. O nesikalbėjimas – ne išeitis. „Bet čia jau reikalingas Savivaldybės įsikišimas, būtini Tarybos sprendimai“, – sakė vadovas.
Jo teigimu, „Plungės bioenergija“ – komercinė įmonė, kurios tikslas – kuo daugiau uždirbti. Tad gamindami šilumą jie siekia kuo didesnio pelno. „Kad jį gautų, dirba be skrupulų, jei mato galimybę, ir įstatymų spragomis pasinaudoja. Socialiniai reikalai – tai, kiek žmonėms kainuos šiluma, – jiems tikrai nerūpi. Bet jų veiklos komplikuoti neturėtume. Nes kuo daugiau išlaidų jie turės, tuo didesnes sumas trauks į tarifą, o nuo to niekam nebus geriau“, – įsitikinęs Šilumos tinklų generalinis direktorius.
O ką, jei į rinką ateitų dar vienas šilumos tiekėjas – „Vičiūnai“? „Aš neprieštaraučiau, jei šalia Plungės šilumos tinklų ir „Plungės bioenergijos“ atsirastų dar ir „Vičiūnai“. Atsirastų konkurencija, kuri pažabotų „Plungės bioenergiją“. Taip, „Vičiūnai“ turi perteklinės šilumos, kurią gali mums parduoti, bet tam reikalinga trasa, kuri neturi būti statoma Plungės šilumos tinklų kaštais. Raudono kilimo vamzdžio pavidalu „Vičiūnams“ tikrai neturėtume tiesti. Nepritariu ir tam, kad „Plungės bioenergiją“ reikia išguiti iš rinkos. Aš už tai, kad dirbtume ir konkuruotume visos trys. Kuo daugiau konkurencijos, tuo geriau vartotojams“, – į žurnalistų klausimus apie santykius su „Plungės bioenergija“ ir „Vičiūnais“ atsakinėjo A. Tamošauskas.
O kaip generalinis direktorius reaguoja į buvusius siūlymus eliminuoti „Plungės bioenergiją“ ir, įjungus dujinius katilus, patiems gaminti visą šilumą? A. Tamošauskas atsakė: „Toks sprendimas šilumos kainą iškart išaugintų 25 procentais, o paskui tarifas dar didėtų. Nenorėčiau būti viso to autorius.“

Reklama: https://www.pirkitpadangas.lt/lengvuju-automobiliu-padangos/ziemines-padangos