Jau šį savaitgalį Lietuvoje vyks turbūt vienas smagiausių ir originaliausių renginių – Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Į Šilutės rajoną suvažiavę šienpjoviai parodys, jog žolės pjovimas dalgiu – jokia atgyvena! Ši tradicija mumyse gyva, dar yra žmonių, mokančių tai daryti ir netgi tuo labai besimėgaujančių. Vienas tokių – Julijus Juchnevičius. Iš Šiaulių kilęs, Vidmantuose, netoli Palangos gyvenantis, bet vasaras su šeima Lankos Lauko kaime (Paukštakių seniūnija) leidžiantis vyras išdidžiai sako, jog minėtame čempionate atstovaus Plungės rajonui. „Tai juk mano mylimas kraštas nuo vaikystės, Plungės rajonas man labai artimas“, – pastebėjo Julijus.
Prisipažinsime, jog vykstant pokalbiui su šienpjoviu tikėjomės, kad apie žolės pjovimą dalgiu kalbėsimės su garbingo amžiaus vyriškiu. Kaip bebūtų, suveikė stereotipas, jog tai greičiausiai geba ir nori daryti solidžią metų kraitę sukrovę žmonės. Labai nustebome išvydę, jog mus pasitiko dar nė penkiasdešimties neturintis vyras. Nuostabą keitė susižavėjimas: gera matyti gyvą pavyzdį, kad senosios mūsų agrarinės tautos tradicijos visgi yra priimtinos ir netgi taikomos kasdieniame gyvenime, kuriame šiandien visur pirmu smuiku groja technologijos, išmanūs prietaisai.
Pasireikšti su dalgiu Julijus tikrai turi kur: sena sodyba Lankos Lauko kaime, apsupta augalotų medžių, taip ir alsuoja natūralia gamta. „Nesu aš nusiteikęs ir prieš tas technologijas, nešiojamas žoliapjoves, netgi pats naudoju ten, kur su dalgiu nelabai išeina apipjauti. Tačiau pirmenybę visada teikiu būtent žolės šienavimui su dalgiu“, – nusišypso mūsų pašnekovas. Julijus prisipažįsta, kad jam patinka toks darbas. Pjovimas dalgiu jam tarsi hobis, savotiškas pašaukimas, o ir sportas. „Man patinka tai daryti, o kai patinka, kai yra noras, tai ir darai. Bet kurioje srityje juk taip yra“, – filosofiškai mintį nutęsė šienpjovys.
„Julijus visada buvo linkęs prie žemės, dar vaikas būdamas „Švyturio“ kolūkyje Staneliuose vasaromis eidavo uždarbiauti“, – prisiminė vyro mama Dalia Salomėja, pridūrusi, jog Julijaus vaikystėje tikrai nevertusi dirbti nemėgiamų ūkio darbų. O dalgį šis į rankas paėmęs dar ankstyvoje paauglystėje: šalia turėjęs puikų pavyzdį – bočių. Senolių sodyboje ir šiandien Julijaus šeima, kaip minėta, leidžia vasaros, neretai ir rudens dienas. Patinka jiems čia būti, kur gamta, ramybė, kur kiekvienas kampelis mena praėjusį laiką.
Paklaustas, kodėl nusprendęs dalyvauti Nacionaliniame šienpjovių čempionate, J. Juchnevičius paaiškina, jog tiesiog jam tai yra įdomu, o ir jaučiantis, kad taip prisideda prie šeimos tradicijos išsaugojimo. „Iš kartos į kartą šienavimas dalgiu pas mus „eina“, – pastebėjo jis. Tiesa, vyras viliasi, jog ši tradicija išliks, nepaisant to, jog jo atžalos kol kas nelabai rodo susidomėjimą tuo, nors buvo metas, kai vyresnėlis sūnus ėmė dalgį į rankas, tačiau atėjo…paauglystė. „Dingo tas noras, dabar domisi žvejyba, susirado darbą, bet gal vėliau supratimas pasikeis“, – kalbėjo Julijus. Kaip bebūtų, bet jis savo šeimos palaikymą dėl savo pomėgio turi: į čempionatą šienpjovys vyks kartu su šeimyna.
Įdomu tai, jog šiame konkursiniame renginyje Julijus dalyvauja ne pirmą kartą.
Taigi kas yra tas Nacionalinis šienpjovių čempionatas? Kaip pastebi jo organizatoriai, tai vienintelis renginys, vienijantis šienavimo dalgiu entuziastus iš visos Lietuvos. Šiemet jis rengiamas jau ketvirtąjį kartą ir kaskart jis vyksta toje pačioje vietoje – Nemuno deltos pievose, esančiose Rupkalvių kaime, Šilutės rajone.
Kaip minėta, J. Juchnevičius šiame čempionate dalyvaus antrąjį kartą. Jo debiutas įvyko 2022 metais ir sekėsi visai neblogai. „Dalyvavau mėgėjų, o ne profesionalų grupėje, išbandžiau ir dailųjų pjovimą, sekėsi gerai“, – prisiminė šienpjovys, pridūręs, jog jo tikslas – ne nugalėti, nors sportinio azarto čia ir netrūksta. Visgi labiau imponuoja noras pasivaržyti su pačiu savimi: šiemet smagu bus įvertinti savo pasirodymą čempionate ir palyginti rezultatą su ankstesniu. „Dabar žinau, kokias klaidas dariau dalyvaudamas pirmą kartą, supratau, kad per dažnai galandau dalgį, visgi skirtą ruožą nupjoviau ir paskutinis nelikau“, – patirtimi dalijosi Julijus.
Vyras pastebėjo, jog sėkmė tose varžybose priklauso ir nuo turimo dalgio, gebėjimo jį valdyti, paruošti įrankį čempionatui. „Turėjau iš bočiaus laikų dar likusį dalgį, bet jis jau visai susidėvėjo: geležtė išplonėjo, išsiaurėjo. Draugas padovanojo savo tėvo dalgį, tai jis puikiai man tinka, su juo ir vyksiu į čempionatą“, – toliau pasakojo Julijus.
Dalyvavimas čempionate suteikia ir papildomų žinių, pavyzdžiui, sužinojęs kaip taisyklingai reikia ištinti dalgį. Bando pats tai daryti, bet rezultatu nėra visiškai patenkintas, tad dar yra kur tobulėti.
Beje, Julijus pasidalijo ir įdomiu faktu. Pasirodo, Nacionalinis šienpjovių čempionatas vyksta meldinės nendrinukės – rečiausio Europos giesmininko – perimvietėse. Todėl šis renginys ne tik prikelia užmarštin išeinantį kultūrinį paveldą. Tuo pačiu jis informuoja ūkininkus ir visuomenę apie ūkininkavimą santarvėje su gamta bei nykstančių rūšių apsaugos būtinybę.
Šienaujant perimvietėse dalgiu, šie reti paukščiai yra išlydimi į rudeninę migraciją, parodant rūpestį, jog jie bus laukiami sugrįžtant į ūkininkų prižiūrimas pievas.
Paprastai į Šilutės rajoną pamojuoti dalgiais susirenka arti 40 dalyvių. Šį šeštadienį vyksiantis renginys sutrauks ne tik šienpjovius, bet, ko gero, ir nemažai žiūrovų. Julijui linkime pasimėgauti reginiu, puikiai pasirodyti ir dar kartą įsitikinti, jog laikyti rankose dalgį – tarsi privilegija, kurią perduoti linkime ateities kartoms. Juk tradicijas reikia saugoti.
