Šildymas: pigiau nei pernai, bet brangiau nei rugsėjį

Nors lauke oras dar primena vasarą, tačiau šaltajam metų laikui reikia ruoštis iš anksto. Neseniai sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklų direktorius Arūnas Tamošauskas politikams pateikė informaciją: kaip pasirengta šildymo sezonui ir kiek jis mums kainuos. Neišvengta ir politinės valandėlės.

Anksčiau nei kiti politikai šią informaciją per savo posėdį buvo išklausę Savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariai.
Plungės šilumos tinklų vadovas A. Tamošauskas pasakojo, kad pasiruošimas šildymo sezonui vyksta pagal planus ir grafikus, įvertinus rizikas. Vasarą pakeista 700 metrų trasos Plungės miesto V. Mačernio, A. Jucio ir J. Tumo-Vaižganto gatvėse. Pakeista kritinės būklės trasa A. Jucio gatvėje, liko apie 180 m kitų trasų.
Iš viso Plungės šilumos tinklai prižiūri 25 km trasų, turi 15 katilinių. Anksčiau šilumą įmonė pirko iš UAB „Plungės bioenergija“, o nuo birželio 1 dienos ją gamina pati naudodama dujas. Kol kas naudojami nemokami aplinkos taršos leidimai. Jei pritrūks, teks juos pirkti. Dujos įsigyjamos gamtinių dujų biržoje „GET Baltic“ atskirais sandoriais.
Plungės miesto Lentpjūvės gatvės katilinei biokuro nupirkta visam šildymo sezonui. Suskystintosiomis dujomis ir dyzelinu taip pat apsirūpinta. Medienos granulės bus perkamos atskirais sandoriais sezono metu.
Visi paruošiamieji darbai atlikti 144 daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.
Plungės šilumos tinklų direktorius kalbėjo, kad pasirengimas šildymo sezonui šiek tiek vėluoja biudžetinėse įstaigose ir verslo įmonėse. Savivaldybės tarybos posėdžio dieną (rugsėjo 24 d. – aut. past.) pasiruošta buvo apie 70 proc. Vadovas atkreipė dėmesį, jog ištuštėjus Stanelių ir Stalgėnų mokykloms reikės peržiūrėti jų šildymo būdus.
Tiek komiteto, tiek tarybos posėdyje domėtasi, kaip vyksta jungiamosios trasos tarp V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvių projektavimas. A. Tamošauskas neslėpė, jog veiksmas sustojęs dėl derinimo su vieno sklypo savininke. „Palankės gatvėje vieno sklypo savininkė neduoda sutikimo. Daug žmonių kalbėjosi, bet sutikimo gauti nepavyksta“, – teigė Šilumos tinklų direktorius.
Tarybos narį Algirdą Pečiulį domino, kokios nuomonės laikosi bendrovės valdyba dėl šios investicijos. A. Tamošauskas atsakė, kad konkretaus sprendimo kol kas nėra.
Meras Audrius Klišonis iš Savivaldybės administracijos direktoriaus Mindaugo Kauno norėjo išgirsti, kodėl dar neparengus trasų sujungimo projekto Sinagogų, Rietavo ir Minijos gatvėse jau pakloti „futliarai“ šilumos vamzdžiui: „Kiek man žinoma, dalis darbų jau apmokėta. Norėčiau žinoti, kiek „užaktuota“.“
M. Kaunas patikino, jog minėtieji „futliarai“ galės būti naudojami ne tik šilumos trasos vamzdžiams, bet ir kitoms komunikacijoms. O lėšos esą naudojamos iš vadinamojo keturių gatvių žiedo projekto. „Apie tai buvo kalbama gamybiniuose pasitarimuose, kad vėliau nereikėtų ardyti pakloto asfalto“, – paaiškino administracijos vadovas.
„Man kyla retorinis klausimas: ar gali būti, kad sujungimo projektas kažkam nenaudingas? Keturis mėnesius vyksta derinimas su viena moterimi, o dabar „futliarai“ užkliuvo“, – savo nuomonę išsakė Liudas Skierus.
Į tokį tarybos nario pasisakymą sureagavo meras, pavadindamas oponentą M. Kauno advokatu.
„Aš irgi noriu paadvokatauti. Tikrai matosi, kad norima sutrukdyti projektui. Niekas nesiryš ardyti pakloto asfalto. Gal nepradėkime lįsti į „futliarus“, – rėžė politikas Robertas Endrikas.
„Jei jau politinė valandėlė baigėsi, svarstykime toliau. Ar nėra jokių priemonių kitokiu būdu „praeiti“ tą sklypą, kad ir paėmimas visuomenės poreikiams?“ – domėjosi tarybos narys Tomas Raudys.
A. Tamošauskas paaiškino, kad šilumos trasos nėra numatytos išimtyse, kai per sklypą būtų galima „eiti“ be savininko sutikimo. O teisininkai, su kuriais konsultavosi bendrovė, pataria ieškoti susitarimo. „Laukiu iš visų pagalbos“, – sakė Plungės šilumos tinklų direktorius.
Žinoma, visiems aktualu kainos. Jau žinoma, jog spalį už vieną kilovatvalandę šilumos energijos mokėsime 6,26 cento (su 9 proc. PVM). Lyginant su praėjusiųjų metų spalio mėnesiu, kaina krito – nuo 6,91 cento iki, kaip minėjome, 6,26 cento. Tačiau lyginant su tuo, kiek mokėsime už rugsėjį, ji šoktelėjo: rugsėjo kaina – 5,14 cento. „Tiesiog tokia tendencija – spalį, kai prasideda šildymo sezonas, kaina visada šiek tiek padidėja. O nuspėti, kokia ji laikysis visą artėjantį sezoną, kol kas sunku. Pernai prognozavome, kad kaina mažės, taip ir buvo. Dėl šių metų kol kas sudėtinga spręsti“, –
kalbėjo A. Tamošauskas.
Taigi pernai spalį, kai Plungės šilumos tinklai šilumą pirko iš UAB „Plungės bioenergija“, ji buvo gerokai brangesnė nei dabar, kai bendrovė šilumai gaminti naudoja dujas. Į tai dėmesį atkreipęs Savivaldybės tarybos narys R. Endrikas tarė: „Visi čia tiek gąsdino, kad su dujomis pražūsime, bet nei brangu, nei ką.“ Na, o Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, išanalizavusi Plungės šilumos tinklų rugsėjo kainą, įmonę įrašė į Lietuvos šilumos gamintojų sąrašo vidurį.

Reklama: dujinių katilų remontas