
Prasidėjęs pavasaris apnuogina įsisenėjusius skaudulius gamtoje: senų padangų, tepalų bakelių, alyvuotų skudurų ir kitų atliekų kraštovaizdį. Mat kai kurie garažų šeimininkai per sezoną „užgyventą turtą“ išverčia atokesniuose miškuose ir pakelėse. Kas už tai gresia ir kaip susitvarkyti automobilių atliekas legaliai?
Miškuose – tūkstančiai tonų padangų
Pastaruoju metu visuomenė gana aktyviai kovoja su gamtos šiukšlintojais – ir socialinėmis reklamomis, ir žurnalistiniais tyrimais, ir talkomis, tačiau miškų ir laukų taršos mastai išlieka milžiniški. Itin dažnai netinkamai atsikratoma padangomis.
Lietuvoje kasmet surenkama ir perdirbama apie 24 tūkstančius tonų panaudotų padangų. Jų atliekų tvarkymas įtrauktas į naujų padangų kainą ir už tai susimokame pirkdami naujas. Tačiau, specialistų skaičiavimais, kiek daugiau nei 10 procentų senų padangų (2–3 tūkstančiai tonų) vis dar paliekama dūlėti gamtoje ar nelegaliuose sąvartynuose.
Švarių miškų entuziastai dalį šių padangų surenka, tačiau toli gražu ne viską. Senoms padangoms suirti prireikia daugiau nei šimto metų, tad nesunku įsivaizduoti, kuo gali pavirsti Lietuvos miškai ir pievos, jei patingima atiduoti jas pardavėjui.
Gresia bauda iki 300 eurų
Išmetę padangas gamtoje ar nelegaliuose sąvartynuose, gyventojai gali sulaukti nuo 30 iki 90 eurų baudos, o įmonės – nuo 90 iki 300 eurų. Be to, gali būti reikalaujama atlyginti žalą aplinkai, įskaitant padangų surinkimą ir perdirbimą.
„Kai kada teršėjams atrodo, kad nieko tokio, nesučiups. Vis dėlto pilietiški žmonės sugeba užfiksuoti tokius pažeidimus ir praneša Aplinkos apsaugos departamentui ar policijai. Tad yra gerokai paprastesnių ir saugesnių būdų atsikratyti automobilių padangomis ar kitomis atliekomis legaliai“, – sako Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė.
Privalo priimti servisai ir padangų platintojai
Padangų platintojai privalo nemokamai priimti tiek senų padangų, kiek pirkėjas nuperka naujų tam pačiam automobiliui.
Įstatymas įpareigoja ir automobilių servisus priimti senas padangas, kai šios yra keičiamos į kitas, ir už tai neimti papildomo mokesčio.
Reikalaukite kvito
Būtent todėl pirkdami prekes ar paslaugas visada reikalaukite pirkimo dokumentų – sąskaitos faktūros ar kvito. Tai yra įrodymas, kad ši įmonė, pardavusi padangas, turi priimti ir sudėvėtas.
„Dokumentai įrodo, kur ir kada buvo atliktas pirkimas ar suteikta paslauga, ir padeda konfliktinėse situacijose. Vairuotojai, nusipirkę naudotas padangas ir jas permontavę įmonėje, kartais susiduria su atvejais, kai naudotų padangų pardavėjai arba padangas montavęs servisas atsisako priimti padangų atliekas. Pirkimo dokumentas primena apie šį įpareigojimą“, – teigia asociacijos vadovė.
Nepriėmus laukia bauda
Už atsisakymą priimti padangų atliekas pirmą kartą gresia nuo 450 iki 850 eurų bauda, pakartotinai – nuo 850 iki 1700 Eur, numato Lietuvos aplinkos apsaugos įstatymas.
Jei kyla sunkumų priduodant padangas prekybos ar paslaugų vietose, neprisimenate, kur jas įsigijote, arba neišsaugojote pirkimo dokumentų, gyventojai turi galimybę kartą per metus 4 padangas nemokamai priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Jų Lietuvoje yra 115, veikia kiekvienoje apskrityje. Pasidomėkite internete, kuri yra arčiausiai ir kokias atliekas ji gali priimti.
Senos alyvos naudojimas pavojingas
Be padangų, garažų „lobynuose“ saugomas ir kitas kenksmingas, aplinkai pavojingas transporto priemonių šeimininkų „turtas“ – panaudota variklio, pavarų dėžės ar tepalinė alyva, stabdžių skystis, seni akumuliatoriai ir tepalų filtrai.
„Vis dar atsiranda gudragalvių, senais tepalais impregnuojančių tvoras ar medinių pastatų sienas. Taip elgtis pavojinga – naudotos automobilių alyvos yra stipriai užterštos sunkiaisiais metalais, švinu, įvairiomis cheminėmis medžiagomis ir turi būti tinkamai sutvarkytos atliekų tvarkymo įmonėse. Todėl, užuot rizikavę savo ir artimųjų sveikata, susirinkite šiuos garažo „lobius“ ir lengvai priduokite didelių gabaritų atliekų aikštelėse“, – pataria AGIA vadovė.
Pasidomėkite, kokias atliekas priima šalia esanti aikštelė. Darydami pavasarį valymą į jas galima išvežti ir kitus garaže susikaupusius nereikalingus rakandus.
Padeda atsisveikinti su rūdžių „statulomis“
Po žiemos ne visos transporto priemonės apskritai išrieda į kelią. Apie trečdalį šalies automobilių parko sudaro rūdžių „statulos“ – seni nevažiuojantys, nebetinkami eksploatuoti automobiliai. Dažnai neturintys galiojančios techninės apžiūros. Jie paliekami geresniu atveju rūdyti garažuose, o dažniau – kiemuose bei gatvėse, taip užimdami parkavimo vietas ir kurdami juose ne patį gražiausią vaizdą.
Savivaldybėms pradėjus iš gatvių ir kiemų šalinti tokias likimo valiai paliktas transporto priemones, situacija ėmė ženkliai taisytis. Solidžių baudų grėsmė (iki 300 Eur) išjudino senų automobilių šeimininkus. Jie ėmė spręsti, ką toliau daryti su pasenusiomis transporto priemonėmis – utilizuoti, parduoti supirkėjams ar saugoti kaip relikviją.
Asociacijos vadovė primena, jog automobilio savininkui, nusprendusiam atsisveikinti su atitarnavusia transporto priemone, pakanka susisiekti su AGIA, kuri ir patars, kaip šį procesą atlikti greitai, lengvai ir naudingai. Svarbu pasirinkti licenciją turintį supirkėją, kuris atliekas sutvarkys legaliai.
Galima panaudoti antrą kartą
Pažangios technologijos jau kurį laiką leidžia daugelį medžiagų perdirbti. Perdirbėjų duomenimis, 98 proc. seno automobilio įmanoma panaudoti antrą kartą. Iš senų padangų galima gaminti triukšmo barjerus, kelių dangas, ekologines sienas ir daugybę kitų produktų. Iš panaudotos alyvos taip pat gali būti išvalyti sunkieji metalai ir ji gali būti panaudota antrąkart arba deginama naudojant specialius pramoninius filtrus.
„Priduodami senas padangas, nevažiuojančius automobilius, panaudotą alyvą ar senus akumuliatorius vairuotojai ne tik prisideda prie žiedinės ekonomikos, bet ir saugo gamtą ir sveikatą nuo kenksmingų atliekų“, – sako Autogamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė R. Zdanevičienė. Ir primena, kad pavasaris – puikus laikas susitvarkyti savo garažą.
Užs. Nr. I-139