
Praėjusios savaitės antradienį Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komitetui, o trečiadienį Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetui naujasis uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklų direktorius Arūnas Tamošauskas pateikė informaciją apie iš „Plungės bioenergijos“ gautą raštą dėl patalpų nuomos sutarties pratęsimo. Vadovas išdėstė ir savo pastebėjimus, kas būtų, jeigu...
A. Tamošauskas Vietos ūkio ir ekologijos komiteto narius iškart informavo, kad uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“ raštas dėl sutarties pratęsimo Plungės šilumos tinklus pasiekė rugsėjo pabaigoje, tad tuomet laikinai direktoriaus pareigas ėjęs Romas Luotė jokių veiksmų nesiėmė.
Naujasis vadovas kalbėjo, kad pradėjęs dirbti pirmiausia išstudijavo UAB „TEC Industry“ parengtą studiją ir veiksmų planą, kaip sumažinti šildymo kainą plungiškiams. Iš numatytų keturių scenarijų trys teigiamo rezultato neduotų. Anot A. Tamošausko, vienintelis galimas – ketvirtasis, kuris galbūt atpigintų šilumą. Tačiau, direktoriaus manymu, tam būtinos trys sąlygos: nepriklausomas šilumos gamintojas (UAB „Plungės bioenergija“ – aut. past.) nutraukia savo veiklą, Šilumos tinklai montuoja savo biokuro katilus ir nutiesia jungiamąją šilumos trasą iki Lentpjūvės gatvėje esančios katilinės.
A. Tamošausko nuomone, pirmoji sąlyga nežinia ar būtų įgyvendinta: niekas negali priversti nepriklausomo šilumos tiekėjo nutraukti savo veiklos. Be to, numatytos investicijos (naujų katilų statymas, trasos paklojimas – aut. past.), studiją dariusių specialistų vertinimu, pareikalautų apie 3 milijonų eurų ir nebūtų finansuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Ši suma vargu ar būtų pakankama, nes atliekant skaičiavimus neįtrauktos jungiamosios trasos vietos parinkimo ir techninės sąlygos. Nenumatytos ir išlaidos infrastruktūrai sukurti prie V. Mačernio gatvės katilinės (biokuro sandėliai, transporteris) ir pan. ES paramą būtų galima gauti tik jei įrenginiai būtų keičiami, ir tik tada šilumos gamybos kaina mažėtų. Taigi lieka viena ir šiuo metu tinkamiausia išeitis – derėtis su „Plungės bioenergija“.
UAB „Plungės bioenergija“ yra paruošusi investicinį projektą pakeisti biokuro katilus nuomojamose patalpose, todėl jai reikia prasitęsti nuomos sutartį. Šiuo metu labai geros sąlygos derėtis, kad bendrovė įsipareigotų visą sutarties galiojimo laikotarpį taikyti nuolaidą kintamajai šilumos kainos daliai. „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtina maksimalią leistiną pardavimo kainą, tačiau nuolaidų daryti nedraudžia“, – tvirtino A. Tamošauskas.
Tiesa, kad derybos vyktų sklandžiai ir būtų pasiektas maksimaliai naudingas rezultatas, direktorius prašė pagalbos sudarant rimtą derybininkų grupę.
Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja (UAB Plungės šilumos tinklų valdybos pirmininkė – aut. past.) Jūratė Garčinskaitė politikams paaiškino, jog reikalingas leidimas pradėti vesti derybas, nes tai aktualu tik iki gruodžio 19 dienos. „Vėliau sutartis nei jiems, nei mums nebebus reikalinga“, – akcentavo ji.
„Nesvarbu, kas ugnį kūrens, svarbu, kad kaina būtų gera vartotojams. Blogiausia, kad yra tik vienas nepriklausomas šilumos gamintojas. Vienintelis prašymas – kad įsipareigotų dėl ilgalaikės stabilios kainos“, – išsakė savo nuomonę politikas Robertas Endrikas.
Kitą dieną sušauktame Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje dėl derybų daugumai klausimų nekilo, tik Adomui Zamulskiui užkliuvo, kad norima priimti sprendimą „du viename“: pritarimas deryboms ir nuomos sutarties pratęsimui šešeriems metams. „Ar mes jau pritariame būsimiems susitarimams?“ – klausė jis.
J. Garčinskaitė atsakė, jog taip daroma dėl to, kad gruodžio mėnesį Savivaldybės tarybos posėdis numatytas tik 20 dieną.
„Kalbama apie svarbų visuomenei klausimą. Galima sušaukti neeilinį tarybos posėdį kad ir dėl to vieno klausimo“, – A. Zamulskiui pritarė meras Audrius Klišonis.
Kad derybos būtų pradėtos, politikai neprieštaravo. Ir tik nuo šių svarstymų rezultato priklausys, ar sutartis bus pratęsta.