Rugsėjo 22-ąją sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklų generalinė direktorė Margarita Charitonova politikams pateikė ne tik informaciją apie pasiruošimą šildymo sezonui, bet ir spalio mėnesio šilumos kainą. Atrodo, būtų galima džiaugtis, kad kaina nukrito, bet, kaip rodo patirtis, Šilumos tinklų direktorės ir mero Audriaus Klišonio biolaukai nesutampa, tad vėl būta ir aštrių pasakymų, ir kandžių pastabų. Klausimo svarstymas virto tikru „balaganu“, tad Adomui Zamulskiui teko pasinaudoti reglamento punktu, leidžiančiu tarybos daugumos nutarimu nutraukti diskusijas.
Kas būtų, jei būtų
Apie pasiruošimą šildymo sezonui „Plungė“ rašė rugsėjo 16 dienos numeryje, straipsnyje „Optimistinė prognozė: šildymas pigs 20 procentų“. Kiek anksčiau M. Charitonova buvo minėjusi, jog, pradėjus veikti jungiamajai trasai, gamtinių dujų poreikis šilumos gamybai sumažėjo nuo 15 000 iki 1 500 MWh, o tai atsispindi ir kainoje. Tiesa, pasak Šilumos tinklų direktorės, dujų kaina kinta kiekvieną dieną, tačiau, remiantis rugsėjo 20 dienos kainomis, dujų sąnaudų pokytis į mažąją pusę sudarytų 1 475 166 eurus per metus, t. y. toks būtų sutaupymas esant jungiamajai trasai. O tai yra beveik visa šios trasos kaina.
Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje M. Charitonovai buvo užduoti namų darbai apžvelgti šilumos kainas nuo 2018-ųjų ir kokioje vietoje mūsų šilumos tiekėjas yra lyginant su kitais tiekėjais Lietuvoje. Namų darbus bendrovės vadovė atliko.
M. Charitonova kalbėjo, jog Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) konstatavo, kad praėjusiais metais konsoliduotas visų šilumos tiekėjų rezultatas – 16 mln. eurų nuostolis. Vidutinė VERT nustatyta kaina visoje Lietuvoje kilo beveik 18 proc. Plungės šilumos tinklų kaina, anot direktorės, didėjo vidutiniškai 4,5 proc. Lietuvoje yra 49–50 šilumos tiekimo įmonių. Didžiausia šilumos kaina Plungėje buvo 2019 m. lapkričio mėnesį, tada Plungės šilumos tinklai užėmė 46-ąją vietą. Kaip paaiškino M. Charitonova, tuomet biokuras buvo nupirktas brangiai. 2020 m. spalio mėnesį Plungė pakilo į 40-ąją vietą, o geriausioje situacijoje – 14-ojoje vietoje – Plungės šilumos tinklai buvo šių metų sausio mėnesį.
„Rezultatas rodo, kad mūsų kaina buvo neadekvačiai maža dėl reguliavimo. Žinoma, gyventojams buvo gerai, bet mes sugeneravome nuostolį“, – teigė M. Charitonova.
Kai VERT, įvertinusi faktinius bendrovės įrenginius, pamačiusi, kiek reikia gamtinių dujų, perskaičiavo kainą, pakoregavo kuro struktūrą, Šilumos tinklai pasiekė 39-ąją vietą. Šiuo metu įmonė yra 43-iojoje vietoje. M. Charitonovos manymu, jei būtų buvęs teisinis reguliavimas, leidžiantis anksčiau – pradėjus veikti jungiamajai trasai – kainoje susimažinti gamtinių dujų kiekį, kas yra padaryta dabar, Plungės šilumos tinklai birželį būtų buvę 13-ojoje vietoje, nes dar buvo likę iš praėjusių metų pigiai nupirkto biokuro.
Galiausiai pereita prie aktualiausios temos – šildymo kainos. Kaip sakė M. Charitonova, rugsėjį šilumos kaina – 15,57 ct/kWh su PVM. Spalio mėnesį būtų buvę 17,42 ct/kWh su PVM. „Tokia būtų buvusi realybė be jungiamosios trasos“, – paaiškino Šilumos tinklų direktorė. Bet, anot jos, galima džiaugtis, jog likus pusantros valandos iki tarybos posėdžio VERT Plungės šilumos tinklams patvirtino naują spalio mėnesio kainą su įskaičiuota jungiamąja trasa – 12,09 ct/kWh. O tai sudaro 44,1 proc. mažiau, nei būtų buvę be jungiamosios trasos.
„Aišku, kaina nėra tokia kaip praėjusiais metais, bet tai neįmanoma, nes gamtinių dujų kaina išaugo 300 proc., biokuro – 150–200 proc. Bet tai yra mūsų realybė, kuri būtų buvusi neįmanoma be jungiamosios trasos“, – džiaugėsi M. Charitonova.
Mero pastabos
Tarybos nariams klausimų dėl pasiruošimo šildymo sezonui nekilo, o meras A. Klišonis, pasidžiaugęs, jog šildymo sezonui pasiruošta, Šilumos tinklų direktorei priekaištų vis tiek turėjo.
Visų pirma Savivaldybės vadovas priekaištavo dėl to, kad Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje prognozuotas šilumos kainos kritimas tik skamba gražiai, nes nuo rugpjūčio iki rugsėjo kaina pakilo 26 proc. „Savivaldybės taryba nėra ta institucija, kuriai reikia pasakyti vien tik geras naujienas, reikia pasakyti visas. Kažkaip negirdėjau, kad būtumėte skelbę viešai ir „džiuginę“ gyventojus, jog padidinote kainą. Įdomiai skamba, kai kaina, lyginant praėjusių metų rugpjūtį ir šių metų rugpjūtį, padidėjo 2,4 karto. Man labai panašu į nesąžiningus prekybininkus, kurie daro akcijas. Šiuo atveju šilumos tinklai nėra prekybos įmonė“, – kalbėjo meras.
A. Klišonio žodžiais tariant, lyginant su kitomis arčiausiai esančiomis savivaldybėmis, Plungė pagal kainų dydį – lyderė blogąja prasme. Taip pat patiriami didžiausi nuostoliai šilumos trasose. Analogiška situacija yra ir su išaugusia karšto vandens kaina, kuri per metus kilo kone dvigubai. „Žmonėms galima pasakyti absoliučiai viską, bet reikia kalbėti sąžiningai ir pateikti tokią informaciją, kokia ji yra“, – priekaištus žėrė rajono vadovas.
Atsakydama į priekaištus dėl išaugusių kainų, M. Charitonova akcentavo, jog dabartinėje kainoje atsispindi 2020 m. veikla, kai ji įmonei dar nevadovavao. Taip pat priminė, jog VERT išaiškino, kad Šilumos tinklų nuostoliai – ne dėl bendrovės kaltės, o dėl objektyvių priežasčių. „Jūs norite pateikti, kad aš esu kalta dėl rezultatų, kurių objektyviai negalėjau lemti. Jūsų pasisakymas buvo ilgas, ir aš net nežinau, ką atsakyti, nes kartojasi tas pats per tą patį“, – dėstė M. Charitonova.
Atlyginimų klausimas
Merui užkliuvo ir Plungės šilumos tinklų darbuotojų atlyginimai. Jis atkreipė dėmesį, kad, lyginant pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius, specialistų algos padidėjo 29 eurais, bet darbininkų sumažėjo 76 eurais, valdybos narių išaugo 139 eurais, o vadovų – 548 eurais. „Kaip manote, ar socialiai atsakinga įmonė, kokia jūs, ko gero, norite būti, į tas proporcijas žiūrėtų normaliai? Kaip susidarė tokie skirtumai?“ – domėjosi rajono vadovas.
Po tokių pastabų posėdžių salėje pasigirdo šurmulys, nes daug kam kilo klausimas, kaip susiję darbuotojų atlyginimai ir pasiruošimas šildymo sezonui.
Pirmasis nutraukti beprasmiškas diskusijas paprašė Audrius Misiūnas. „Tikrai važiuojame į pievas visais įmanomais kraštais. Tiesiai šviesiai pasakysiu – man gėda dalyvauti tokio lygio diskusijoje ir pasinaudosiu reglamento punktu, kad tarybos daugumai pritarus galima nutraukti diskusijas“, – jam antrino A. Zamulskis.
Beje, kitą dieną po tarybos posėdžio M. Charitonova išplatino paaiškinimą dėl mero įvardytų darbo užmokesčių skirtumų.
„2022 m. antrojo ketvirčio vadovų darbo užmokestis išaugo dėl valdybos sprendimu bendrovės vadovui skirtos vienkartinės premijos, valdybos posėdyje įvertinus bendrovės vadovo pasiektus rezultatus.
Darbo užmokesčio svyravimus lemia tai, kad į darbo užmokestį įskaičiuojami visi priedai, atostoginiai ir kt. 2022 m. pirmajame ketvirtyje darbininkų darbo užmokestis išaugo dėl vienkartinio priedo, kuris buvo išmokėtas už pasirengimą dirbti karo ir ekstremaliosios padėties metu. Toks pasirengimas vyko Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, ir visiems darbuotojams, kurie karo atveju turėtų nepalikti savo darbo vietos ir užtikrinti šilumos tiekimą tol, kol tai objektyviai yra įmanoma, buvo išmokėtas 300 Eur vienkartinis priedas. Visiems darbuotojams, kurie karo atveju galėtų dirbti nuotoliniu būdu (įskaitant ir administraciją), toks priedas mokamas nebuvo“, – rašoma pranešime.
