Dar prieš Naujuosius Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pranešė vienašališkai nustačiusi uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklų šilumos kainų dedamąsias. Tai, kad kainos nustatytos vienašališkai, gyventojams nelabai rūpi, tačiau tai, kad nuo vasario už šildymą teks mokėti net 20,3 proc. brangiau, nei mokėsime už gruodį, – jau gerokai pritrenkianti žinia.
„VERT, Plungės rajono savivaldybės tarybai per 30 dienų nenustačius UAB Plungės šilumos tinklų šilumos kainų dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kainas nustatė vienašališkai – sprendimas įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d.“, – rašoma VERT pranešime. Dar priduriama, kad Šilumos ūkio įstatymas savivaldybių taryboms yra įtvirtinęs pareigą per 30 kalendorinių dienų nustatyti konkrečias šilumos kainos dedamąsias, o jei tai nepadaroma, VERT priima vienašališką sprendimą.
Plungės šilumos tinklų generalinė direktorė Margarita Charitonova „Plungei“ paaiškino, jog VERT vienašališką sprendimą dėl šildymo ir karšto vandens kainų priėmė todėl, kad ilgiau nei metus kainos nebuvo perskaičiuotos. Anot įmonės vadovės, kainos perskaičiavimo projektas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai buvo pateiktas dar 2020 metų spalio mėnesį. „Pagal galiojančius teisės aktus kainos perskaičiavimo projektą VERT privalo suderinti per 3 mėnesius nuo jo gavimo, tačiau vėluota daugiau nei metus. Nors teisės aktai numato galimybę savivaldybių taryboms patvirtinti kainas dar VERT nepriėmus sprendimo, tačiau įprastai taip nedaroma, kadangi VERT gali priimti pakeitimus kainos perskaičiavimo projekte, o tada būtų kolizija tarp Savivaldybės patvirtintojo ir VERT projekto. Todėl visuomet pirmiausia laukiama VERT sprendimo, ar viskas gerai, ir tik tada einama į Savivaldybę“, – kalbėjo M. Charitonova.
Generalinės direktorės teigimu, tai, kad VERT vienašališkai nustato kainas, – ne išskirtinis atvejis: Plungės rajono savivaldybė – jau vienuolikta, kuriai šiais metais vienašališkai nustatytos kainos.
Kaip ir minėjome, visuomenei aktualiausias dalykas – šilumos kaina. O ji, pasirodo, gerokai kils: už gruodį sunaudotą šilumą mokėsime 7,22 cento už kilovatvalandę (su 9 proc. PVM), o vasarį įkainis šoktelės net iki 9,06 cento. Pabrangimas solidus – 20,3 proc.
Dėl ko toks tarifo šuolis? M. Charitonova pirštu baksnoja į UAB „Plungės bioenergija“.
„Bendrovei „Plungės bioenergija“ susimažinus savo pajėgumus (nuo 30 MW iki 8 MW) Plungės miesto centrinio šildymo sistemoje iš esmės pasikeitė kuro struktūra: vietoj buvusių 4,9 proc. gamtinių dujų šią dieną turime patvirtintą 32,8 proc. gamtinių dujų poreikį. Kitaip tariant, „Plungės bioenergijai“ turint tik 8 MW biokuro pajėgumų, V. Mačernio g. katilinės sistemoje nebeužtenka biokuro galios, todėl Plungės šilumos tinklai turi didinti gamybos dujiniais katilais apimtis. Kartu didėja bendrovės patiriamos vandens, elektros ir darbo užmokesčio sąnaudos.
Kad šie skaičiavimai nėra tik teoriniai, įsitikinta gruodį: sudarius taikos sutartį su „Plungės bioenergija“, ji šilumą pradėjo gaminti savo biokuro katilais, tačiau jų pajėgumų neužtenka ir mes esame priversti toliau šilumą gaminti gamtinėmis dujomis. Be to, galutinė šilumos kaina labai priklauso ir nuo gamtinių dujų rinkos kainų, kurios dėl susidariusios energetikos krizės yra labai nestabilios“, – savo poziciją išsakė Plungės šilumos tinklų vadovė.
Anot M. Charitonovos, tikimasi, kad įgyvendinus jungiamosios trasos projektą atsiras galimybė išnaudoti Lentpjūvės g. katilinės pajėgumus, kuriais planuojama „uždengti“ biokuru gaminamos šilumos trūkumą V. Mačernio g. katilinės sistemoje.
Kaip minėjome, nuo vasario, lyginant su gruodžiu, kilovatvalandės įkainis išaugs 20,3 proc. Bet vasarį palyginus su 2021 metų rugpjūčiu, kai kilovatvalandė kainavo 6,13 cento, tarifas bus pakilęs net 32,3 proc. – per pusmetį kilovatvalandė pabrango net 2,93 cento.
Apskritai nuo rugpjūčio šiluma vis brango: rugpjūtį kilovatvalandės kaina buvo 6,13 cento, rugsėjį – 6,44, spalį – 6,78, lapkritį – 7,10, gruodį – 7,22, sausį bus 7,27, o vasarį, kaip jau minėta, – 9,06 cento. Jei lyginsime 2021 metų vasarį (tuomet 1 kWh kainavo 6,27 cento) ir šiųmetinį, kainų skirtumas – 30,8 proc. Tarkim, pernai vasarį buto šildymas jums atsiėjo 60 eurų, šiemet – jau apie 78 eurus. Ir tai dar nereiškia, kad vėliau nebus dar brangiau.
