Šilumos tinkluose – vos ne ekonominė katastrofa?

Vasario 7 dieną surengtame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje vietos politiko Liudo Skieraus prašymu buvo pateikta informacija apie esamą situaciją uždarojoje akcinėje bendrovėje Plungės šilumos tinkluose. Kalbėta ir apie ne itin linksmas perspektyvas.

„Šilumos ūkyje – vos ne ekonominė katastrofa, labai aukšta vasario mėnesio šilumos 1 kilovatvalandės kaina – 7,14 ct. Įsigijome kuro, kuris „pramušė“ bet kokią statistiką, už 265 eurus (tona naftos ekvivalento). Turiu informacijos, kokia buvo biržos kaina pagal mėnesius. Pati didžiausia – 230 eurų. Nežinau, kaip sugebėjome nusipirkti už 265 eurus. Yra 1,7 milijono eurų skolų, 1 mln. eurų nesurinktų mokesčių. Dėl to jaučiu atsakomybę pasakyti viešai, kad patalpų nuomos sutartis su uždarąja akcine bendrove „Plungės bioenergija“ baigiasi pavasarį. Nenorėčiau, kad tuo bebūtų spekuliuojama, nes matome šitos nuomos ir to ūkio valdymo rezultatus. Jei tęsime, laukia visiškai neaiški ateitis. Mūsų kaimynai,
kurie patys valdo šilumos ūkį, moka daugiau nei trečdaliu pigiau negu mūsų žmonės. Norėčiau, kad į kito tarybos posėdžio darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas, kaip iš situacijos su sutartimi pereiname į situaciją be sutarties. Priešingu atveju klimpsime į labai gilią duobę“, – kalbėjo L. Skierus.
Informaciją šilumos ūkio klausimu politikams pateikė Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis. Prieš porą dienų iki tarybos posėdžio Plungės šilumos tinklų direktorius Arūnas Tamošauskas jį supažindino su situacija šioje bendrovėje.
„Situacija – labai sudėtinga. Pamatėme, kokį ūkį perėmė naujasis direktorius. Skolų – didžiulė suma, ir ji nebuvo išieškoma. Įmonė praskolinta. 1,7 mln. eurų – limitas, užkertantis kelią gauti paskolą. Imant paskolas kai kas buvo užstatoma po tris ir keturis kartus“, – pasakojo G. Bagužis.
Problemiškos yra ir mažosios katilinės, esančios miesteliuose, kaimuose, kur deginama viskas – skiedros, granulės, dyzelinas, dujos… Dar viena bloga praktika įvardyta tai, kad biokuras visada buvo perkamas metams. A. Tamošauskas dabar sprendžia klausimą, kad kiti pirkimai nebūtų metiniai.
Paminėta ir tai, jog Plungės šilumos tinklai prašo Savivaldybės garantijos, kad įmonė galėtų pasiskolinti 180 000 eurų. „Gaila, kad mes leidome ankstesniam direktoriui tiek ilgai vadovauti. Matome, kad buvo didžiulė netvarka, ir naujam vadovui dabar sudėtinga rasti išeitį iš susidariusios padėties. Bet bendromis pastangomis galime padaryti, kad šilumos kaina mažėtų“, – dėstė administracijos direktorius.
„Jei 265 eurus už toną naftos ekvivalento mokame teikdami viešąją paslaugą, o verslas sugeba metams nupirkti už 175 eurus, tai kaip mes valdome ūkį?“ –
retoriškai klausė L. Skierus.
Vicemeras Mindaugas Jurčius domėjosi, ar bendraujant su A. Tamošausku buvo klausimų dėl sutarties nutraukimo su „Plungės bioenergija“ ir galimybių tai padaryti.
G. Bagužis atsakė, jog kai vyko derybos dėl sutarties pratęsimo, kalbėta, kad patalpų nuomos kaina „Plungės bioenergijai“ kiltų kelis kartus (dabar kaina siekia apie 1 000 eurų per mėnesį – aut. past.). „Kiek žinau, „Plungės bioenergija“ ieško visų įmanomų būdų pasistatyti savo patalpas, kad nemokėtų nuomos. Ir kol kas nėra atsakymo, ar ji gavo paramą naujam katilui įsigyti“, – pridūrė administracijos direktorius.
„Nėra kalbama apie sutarties nutraukimą. Nespėsime jos nutraukti, kad gautume efektą. Dabar turime pamiršti sutarties pratęsimą ir ūkį valdyti be „Plungės bioenergijos“. Tegul patalpas stato šalia, jiems bus ekonomiškai naudinga, jie bus tiekėjai, bet iš to visada laimėsime ir mes, nes būsime savininkai. O dabar esame privesti prie tokios situacijos, kokią šiandien turime“, – pastebėjo L. Skierus.
Baigiant aptarimą G. Bagužis užsiminė, kad Plungės šilumos tinklai patiria didžiulių nuostolių trasose, taip pat užfiksuota šilumos vagysčių. „Jei mes nepadėsime naujajam direktoriui tvarkytis – efekto nebus“, – konstatavo administracijos direktorius.