Pasak Šilutės šaulių kuopos vado Donato Jauniaus, kuopos šaulių sąraše yra apie 100 jaunuolių, kurių amžius svyruoja tarp 11 ir 18 metų. Nuolat šaulių veikoje dalyvauja 16–30 jaunuolių. Per metus į organizaciją ateina apie 20–30 naujų narių, tačiau maždaug tiek pat šaulių gretas ir palieka dėl įvairių priežasčių. Išlieka branduolys. Į šaulių kopą ateina tie, kurie nori kažko kito, nei teikia įvairūs užklasiniai būreliai, sporto klubai.
Tankų nevairuoja…
„Visiems atrodo, kad būdami šauliais, mes daug šaudome, užsiimame karyba. Iš tiesų yra ne visai taip. Šauliams labai rūpi kultūra, dėmesys aplinkiniams. Mes stengiamės dalyvauti visuose renginiuose, akcijose – visur, kur tik nori jaunimas. Dalyvaujame viešuose miesto renginiuose, paramos, švaros akcijose, susitinkame su globos įstaigų auklėtiniais ir, žinoma, bendraminčiais“, – pasakojo kuopos vadas D. Jaunius.
Šilutės šauliai palaiko ryšius su gimininga Vokietijos organizacija, bendrauja su Amerikos kadetais. Nors ir būdami mažesnės šalies atstovai, Šilutės šauliai gali pasivaržyti su bičiuliais fizine parengtimi. Per Kariuomenės ir visuomenės dieną Klaipėdoje šilutiškiai susirungė su amerikiečiais atsispaudimų bei rankų lenkimo varžybose ir nugalėjo. Kiek susigėdę svečiai toliau varžytis nebenorėjo. Pas bičiulius į Vokietiją buvo ir patys nuvykę. Ten turėjo progos susipažinti su šiuolaikine ginkluote, kai kuriuos ginklus galėjo ir išbandyti. „Tik tanko pavairuoti neleido“, – pajuokavo D. Jaunius.
Šlovinga istorija
Šilutės šaulių organizacija turi ilgą istoriją, ji gyvuoja Pamario krašte nuo pat 1909 metų, tiesa, iš pradžių tai buvo labiau vokiškas darinys. Lietuviška Šilutės šaulių kuopa įkurta 1923 metais ir aktyviai parėmė garsųjį Klaipėdos sukilimą. Ji ir buvo įkurta rengiantis šiam sukilimui. Šaulių judėjimas iš naujo atgimė Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Šilutės šaulių kuopą 1991 m. atkūrė vyresni, dar anuos laikus menantys žmonės ir tik vėliau prie jų prisijungė jaunimas. Yra šiandienos šaulių gretose ir suaugusiųjų, kad ir tie patys motociklininkų klubo nariai. Deja, nemažai 1991 m. atkūrusiųjų organizaciją jau išėjo Amžinybėn. Šilutės šaulių kuopos nariai lanko jų kapus.
Šilutės šaulių kuopa ir atkūrus nepriklausomybę ne sykį keitė savo priklausomumą, pavadinimą ir statusą. Šiuo metu Šilutės šaulių kuopa yra įregistruota kaip rajono jaunimo organizacija, rengia įvairius projektus savo veiklai finansuoti. Projektinio finansavimo ne visada pakanka, todėl tenka pridėti ir vieną kitą savo eurą. Organizacijos vadovas sakė, kad šaulių veikla skiriasi nuo daugelio jaunimo būrelių ir užklasinės veiklos. Ji tai suaktyvėja, tai vėl apmiršta, jeigu tuo metu nėra jaunimui įdomių užsiėmimų. Ypač ramu būna sausį ir vasarį. Per moksleivių atostogas šauliai dalyvauja įvairiose Krašto apsaugos ministerijos rengiamose stovyklose, žygiuose partizanų takais, susitikimuose su partizanų organizacijos atstovais.
Kuopos vadas – ūkininkas
Šaulių kuopos veikloje aktyviai dalyvauja ir merginos. Anot D. Jauniaus, neretai jos būna aktyvesnės už vaikinus. Kaip ir vaikinai, jos dažnai tampa savanorėmis ir tęsia karinę tarnybą. Pasak D. Jauniaus, kas ateina į kuopą ir joje pasilieka, labai dažnai ir tolimesnį savo gyvenimą susieja su karine tarnyba.
Pats Šaulių kuopos vadas D. Jaunius taip pat tarnauja, jis yra eilinis. Karinės jo pareigos – vairuoti sunkvežimį. Kasdieniame gyvenime ūkininkauja, nors visą laiką norėjo tapti kariškiu. Tik dėl sveikatos į kariuomenę jo nepriėmė. Viskas pasikeitė sulaukus 27-erių – tada Donatui atsivėrė galimybės tapti savanoriu ir jis tuo pasinaudojo.
Ar padės politikai?
Neseniai Šilutės r. tarybos Socialinių reikalų komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį, kurio metu komiteto nariai lankėsi Šilutės šaulių kuopos būstinėje. Šauliai norėtų pasirašyti su Savivaldybe patalpų panaudos sutartį.
Šilutės šaulių kuopos vadas D. Jaunius komiteto narius informavo, kad pastatas, kuriame šiuo metu net nėra elektros, kažkada priklausė Statybininkų mokyklai. Viename kambaryje įrengta klasė, kitame – patalpa bendriems poreikiams. Pastato adresas taip pat neaiškus – gal Pramonės g. 1A, gal 4A. Šilutės šauliai čia glaudžiasi nuo 1998 metų ir iš esmės yra patenkinti. Jiems tenka žygiuoti, tad kitose patalpose savo kariškais batais jaunuoliai gadintų grindų dangą. Esant reikalui, šauliai gali ketvirtadieniais ir šeštadieniais susirinkti atskirame kabinete Kultūros ir pramogų centre. Daug laiko praleidžiama pratybose miškuose. Anot šilutiškių, kituose rajonuose šauliai visai neturi savo patalpų.
„Aš stebiuosi jūsų pasišventimu ir noru veikti, bet jūs neturite 21 amžiaus jaunimui tinkamų sąlygų. Šiandien ūkininkai gyvuliams laikyti sudaro geresnes sąlygas…“– apžiūrėjęs aptriušusią šaulių būstinę su dulkančiomis betono grindimis, prastais langais ir šiferio stogu kalbėjo Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Jonas Jatautas. „Grindis pasišluoti, žoles aplinkui nušienauti galėtumėte ir patys. Šluotų ir dalgių parūpintume“, – savo ruožtu kalbėjo mero pavaduotojas Algirdas Balčytis.
D. Jaunius sakė, kad šauliai norėtų pasitvarkyti, tik kol kas nėra oficialios statinio panaudos sutarties su Savivaldybe. Ją pasirašius, būtų galima ieškoti galimybių sutvarkyti stogą, langus, grindis.
Iš susitikimo su šauliais Tarybos nariai grįžo susimąstę ir pritilę: šauliai niekuo nesiskundė, jiems beveik viskas gerai, tačiau akivaizdu, kad esamos sąlygos tikrai neatitinka šių laikų realijų. Kol kas bus žengiami pirmi žingsniai – A. Balčytis pakvietė D. Jaunių atvykti į Savivaldybę dėl statinio panaudos sutarties rengimo.
