Šimtas. Ką kiekvienam iš mūsų sako šis skaičius? Jei kalbėsime apie pinigus, tai ne tokia ir didelė suma. O jei apie metus? Tiek laiko truko Anglijos ir Prancūzijos karas, per tiek laiko pasikeičia kelios kartos. Panašu, kad šių metų pabaiga Plungei ir Rietavui dosni šimtamečių. Neseniai rašėme apie rietaviškį Juozą Vaičiulį, Plungėje dienas leidžiančią Barborą Drąsutavičienę. Tiek metų nugyveno ir plateliškė Adolfina Mažeikaitė. Tad susipažinkime su 100 metų kartelę peržengusia jubiliate.
Lapkričio 10-ąją į antrą šimtmetį įžengusi senolė šiuo metu gyvena pas seserį Juditą Klaipėdoje. Dėl suprantamų priežasčių su pačia jubiliate „Plungei“ pasikalbėti nepavyko, tačiau ponia Judita maloniai sutiko pasidalyti ilgaamžės istorija.
A. Mažeikaitė gimė Skuodo rajone, Notėnų kaime. Po kurio laiko palikusi tėvų namus persikėlė pas Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Pūčkorių kaime mokytojavusią seserį, dirbo mokykloje valytoja. Dar po kiek laiko persikraustė į Platelius, gavo tarnybinį butą ir ten liko. Plateliuose pragyveno daugiau nei 40 metų. Iki pat užtarnauto poilsio dirbo mokyklos bendrabutyje valytoja, skalbėja.
Sulaukusi pensinio amžiaus moteris ėmė kepti tortus. „Kepė ne tik artimiesiems, bet ir visiems, kas paprašydavo. Adolfinos biskvitiniai tortai turbūt yra apkeliavę visą Lietuvą. Jie tikrai buvo skanūs“, – prisiminė ponia Judita. Paklausta, kokia sesuo buvo, klaipėdietė nė akimirkos nesuabejojusi tarė: „Visada buvo darbšti ir be galo tvarkinga. Bet kas užėjęs sakydavo, jog pas Adolfiną tvarka blizganti, kaip muziejuje.“
Kaip pasakojo ponia Judita, tėvai susilaukė dešimties vaikų. Keturi iš jų mirė dar mažiukai, tad užaugo tik šeši. O 1947 m. per susišaudymą dviem broliams žuvus liko keturiese: trys seserys ir brolis, tačiau garbingą A. Mažeikaitės jubiliejų simboliškai šventė jau tik dvi seserys. Adolfina šeimoje buvo trečiasis vaikas.
Savos šeimos sukaktuvininkė nesukūrė. „Nežinau, kodėl taip išėjo. Sakyčiau, iš mūsų trijų panelių ji buvo pati gražiausia. Buvo linksma, bendraujanti. Sunku pasakyti, kodėl niekas nekrito į širdį“, – stebėjosi sesuo.
Žinoma, negalėjome nepasiteirauti, kur slypi senolės ilgaamžiškumo paslaptis. „Net nežinau. Visą gyvenimą buvo sveika. Ji ir pati man sakė: „Visą gyvenimą išdirbau ir nė karto nebuvau paėmusi nedarbingumo lapelio.“ Gal tik vieną kartą rimčiau susirgusi buvo, kai ją alergija užpuolė“, – kalbėjo ponia Judita.
Gal propagavo sveiką gyvenimo būdą, dėmesį skyrė maistui? „Visada valgė paprastą kaimišką maistą. Ir dabar jai turi būti tik paprastai kaimiškai. Niekada nevalgė ir dabar nevalgo importinių vaisių. Na, nebent kartais kokią vieną apelsino skiltelę. O kitų tiesiog kratosi. Ir dabar ji tik kraujospūdį reguliuojančius ir širdies darbą gerinančius vaistus vartoja“, – atsakė sesuo. Tiesa, sukaktuvininkės mama anapilin iškeliavo sulaukusi taip pat garbaus – 98 metų – amžiaus.
Tad koks buvo jubiliejinio gimtadienio rytas? Pasak ponios Juditos, Adolfina niekada nekalbėjo, jog norėtų sulaukti tokio amžiaus. O pasveikinta gimtadienio rytą labai nesidžiaugė. „Pasveikinau ryte, o ji man ir sako: „Kas iš to, kad sulaukiau, jei pati nieko negaliu?“ Ji man sakydavo, kad nenorėtų gyventi Klaipėdoje. Jei tik kojos laikytų, dabar ji būtų Plateliuose. Ten jos širdis“, – neslėpė klaipėdietė.
Tiesa, nors pati sukaktuvininkė per savo gimtadienį ir nebuvo Plateliuose, jos širdies šauksmą išgirdo seniūnija ir gimtadienio proga nusiuntė gėlių puokštę su sveikatos palinkėjimais. Prie jų prisidedame ir mes.
