Kelio Telšiai–Luokė dešinėje pusėje, neprivažiavus Luokės, greta Virvytės upės, yra paminklas už Lietuvos laisvę kovojusių Vasiliauskų šeimai atminti. Takelis iki paminklo užžėlęs, žolė nepjauta, tad yra manančių, kad paminklo ir jo aplinkos priežiūrai reikėtų skirti gerokai daugiau dėmesio. Juolab kad prie jo stovi ženklas, žymintis valstybės saugomą kultūros paveldo objektą.
Ženklas pastatytas per klaidą
Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi telšiškis, pasigendantis pagarbos partizaninėse kovose žuvusiems kraštiečiams. Gyventojas, apsilankęs prie paminklo, skirto atminti už Lietuvos laisvę kovojusių luokiškių Vasiliauskų šeimą, nustebo – paminklas neprižiūrimas, apkerpėjęs, visur sukritusi peraugusi žolė. Panašu, kad žolė aplink jį nebuvo pjaunama visą vasarą, o rudenį – prikritę lapų. Įdomiausia, kad šalia paminklo stovi ženklas, žymintis, jog objektas – saugomas valstybės.
„Objektas saugomas valstybės, bet visiškai apleistas. Anksčiau jis buvo tvarkomas, o dabar atrodo, kad jo niekas nemato. Nejau niekam nėra svarbi istorija?“ – nuogąstavo telšiškis.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus vedėjos Aurelijos Ričkuvienės pasiteiravus, kas atsakingas už paminklo ir jo aplinkos priežiūrą, paaiškėjo įdomi detalė – Vasiliauskų šeimos sodybos vieta ir paminklas nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
„Ženklas pastatytas per klaidą. Paminklas yra fizinio asmens nuosavybės teise valdomame sklype. Prižiūrėti turi savininkas, valdytojas, jeigu nėra kaip nors susitaręs dėl priežiūros“, – komentavo A. Ričkuvienė.
Vedėjos teigimu, saugomą kultūros paveldo objektą žymintis ženklas buvo pastatytas šiais metais. Ženklų statymo darbus atlikusios įmonės darbuotojai ženklus įrengė prie daugelio valstybės saugomų objektų, tad, tikėtina, per klaidą sumaišius koordinates, jis atsirado ne toje vietoje. Atsižvelgiant į oro sąlygas, saugomą objektą žymintis ženklas greitu metu prie Vasiliauskų paminklo bus panaikintas.
„Pas mus seniūnijoje turėjo būti įrengti penki tokie ženklai. Du iš jų – vienas šalia kito. Nei seniūnijos darbuotojas, nei ženklus statę asmenys tiksliai nežinojo vienos vietos, pagal pateiktas koordinates jos rasti nepavyko. Bendrauta su gyventojais ir, matyt, nuspręsta saugomo objekto ženklą pastatyti prie Vasiliauskų šeimos paminklo.“, – situaciją komentavo Luokės seniūnas Erikas Volskis ir pažadėjo pasirūpinti, kad paminklas būtų prižiūrimas.
Su fiziniu asmeniu, kurio valdomame sklype yra paminklas Vasiliauskų šeimai, redakcijai susisiekti nepavyko.
Apie Vasiliauskų šeimą
„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ Geistautas Gečiauskas pateikia informaciją, kad Vasiliauskai – šeima iš Žemaitijos, aktyviai besipriešinusi Lietuvos sovietiniam okupaciniam režimui. Gausioje šeimoje augę šeši broliai ir jų sesuo aktyviai dalyvavo partizaninėse kovose.
Tėvai ūkininkai Pranas Vasiliauskas (gim. 1938 m.) ir Kazimiera Vasiliauskienė (1895–1990) kilę iš Pavirvyčio vienkiemio (prie Biržuvėnų, Luokės vlsč.). Jų sūnūs Blažiejus (1922 02 03–1949 09 29), Boleslovas (1924 11 22–1947 09 17), Danielius (1926–1947 09 08), Vytautas (1927–1949 09 29), Antanas (1930–1949 09 29) ir Justinas (1932–1949 09 29) buvo Šatrijos rinktinės Luokės kuopos kovotojai, sesuo Elena (gim. 1928 m.) – 1946–1947 m. Klaipėdoje veikusios Lietuvos laisvės armijos neginkluotos Šatrijos grupės steigėja ir vadovė. 1947–1954 m. ji buvo kalinta Kazachijos lageriuose.
Danielius iki 1944 metų mokėsi Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje, su Vytauto Didžiojo universitete studijavusiu broliu Jonu (1944-ųjų liepą pasitraukė į Vokietiją) įstojo į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą, vėliau abu – į Lietuvos laisvės armiją. 1944-ųjų rugpjūtį Danielius su Blažiejumi ir Boleslovu dalyvavo prie Platelių ežero vykstančiuose šios armijos karių apmokymuose. Danielius kelias savaites Karaliaučiuje mokėsi sprogdintojo specialybės.
Danielius, Blažiejus (slapyvardis Blinda) ir Boleslovas (slapyvardis Vasaris) partizanais tapo 1944-ųjų spalį. Po jų mirties praėjus nemažai laiko, 1999 metais, broliai pripažinti kariais savanoriais ir Danieliui su Blažiejumi suteiktas leitenanto laipsnis, o Boleslovui – vyriausiojo leitenanto laipsnis. Danielius žuvo kautynėse su saugumiečiais Kiršiuose (Tryškių apylinkės), Boleslovas – netoli Pavirvyčio kartu su kitais šešiais kovotojais. Blažiejus buvo Luokės būrio vadas. LSSR Valstybės saugumo ministerijos kareiviams apsupus Biržuvėnų miške įrengtą būrio bunkerį, jis buvo sužeistas (mirė saugumiečių vežamas į Luokę), Vytautas (slapyvardis Vyturėlis), Antanas ir Justinas (slapyvardis Jurgis) žuvo. Visų keturių brolių kūnai buvo išniekinti prie Luokės valsčiuje buvusios stribų būstinės, vėliau sumesti už Luokės miestelio į bulvių senrūsius. Artimiesiems kūnus slapta išvežus, Antano palaikai buvo palaidoti Viekšnalių apylinkėse, kitų trijų brolių – Byvainių miške. 1990 metais broliai perlaidoti Luokėje.
Visi šeši broliai po mirties apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais (2001 m.), jų motina – Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (1999 m.).
