Rugpjūčio 1–12 dienomis Pietų Korėjoje vyko 25-oji pasaulinė skautų stovykla, subūrusi net 43 tūkstančius jaunuolių iš 158 šalių. Į tolimąją Pietų Korėją vyko ir Lietuvos skautų delegacija, kurioje buvo ir septyniolikmetis Vilius Rimkus – Lietuvos skautijos Telšių krašto Plungės Gondingos tunto narys. Vaikinas laimėjo Lietuvoje skelbtą atranką, kurioje iš daugiau nei šimto norinčiųjų buvo atrinkti tik devyni. Išbandymai karščiu, taifūno grėsmė Viliaus neišgąsdino, o įgyta patirtis, galimybė pamatyti ir pabendrauti su bendraminčiais iš viso pasaulio ilgam išliks atmintyje.
Vilius mielai sutiko pasidalyti savo įspūdžiais su „Plunge“.
– Viliau, papasakok, kaip buvai atrinktas į Lietuvos delegaciją, kuri vyko į pasaulinę skautų stovyklą Pietų Korėjoje.
– Lietuvoje yra kelios skautų organizacijos, bet vienintelė Lietuvos skautija priklauso WOSM – Pasauliniam skautų judėjimui. Tai didžiausia organizacija, kuri jungia viso pasaulio skautus. Lietuvos skautija turėjo teisę siųsti savo delegaciją į šią stovyklą. Pasaulinis skautų „jamboree“ (toks specialus skautiškas žodis, apibūdinantis stovyklą – aut. past.) yra organizuojamas kas 4 metus ir vyksta vis kitoje šalyje. Po 4 metų jis vyks Gdanske, Lenkijoje.
Į Pietų Korėją vykusią lietuvių delegaciją sudarė devyni 14–17 metų jaunuoliai, juos lydintis vadovas, delegacijos vadovas ir du pačioje stovykloje savanoriavę suaugę skautai.
Lietuvos skautija surengė atranką. Reikėjo parašyti motyvacinį laišką apie save, savo kaip skauto patirtį: kokiose stovyklose esi dalyvavęs, kokias pareigas užėmęs, kokiuose mokymuose dalyvavęs, ar pats vedęs ir pan. Labai panašu į įprastą visiems gyvenimo aprašymą. Paraiškų iš viso buvo pateikta per šimtą, atrinko devynis. Konkurencija tikrai buvo.
– Tai kokia Tavo kaip skauto patirtis?
– Skautų veikloje dalyvauju nuo 2019 metų vasaros, bet skautu tampame, kai gauname pirmąjį kaklaraištį, duodame įžodį. Aš tai padariau 2019 metų gruodį, nuo tada esu skautas. Taip, palyginti neseniai. Bet viskas priklauso nuo to, kaip dalyvauji veikloje, kiek tam laiko skiri. Vieni tai daro aktyviau, kiti – pasyviau. Aš labai aktyviai įsijungiau į skautų organizaciją.
Skautus atradau, kai nebeturėjau savo pagrindinio užsiėmimo – futbolo. Dėl traumos teko kurį laiką nesportuoti. Tėvai tuomet pasiūlė dalyvauti Plungės skautų rengtoje stovykloje „Skautai ne skautams“. Iš karto man ten labai patiko. Išbandžiau skautišką gyvenimą, susipažinau su geranoriškais žmonėmis. Iš tų metų grupės dabar esame du likę, kurie tęsiame skautų veiklą.
– Kuo Tave skautų veikla taip įtraukė?
– Skautų veikloje yra labai platus įgūdžių pritaikymas: nuo išgyvenimo gamtoje iki patriotizmo skatinimo. Aš asmeniškai daug dėmesio skyriau patiems skautams, daug domėjausi jų istorija, išgyvenimo gamtoje įgūdžiais. Labai įtraukė žygių vedimas ir planavimas, nes juos organizuodamas turi mokėti ne tik žemėlapiu naudotis, maršrutą sudėlioti. Būtent žygiai ir vadovavimas jiems yra vienas iš labiausiai mane dominančių dalykų. Skautai turi savo principus ir gyvenimo būdą. Tapęs skautu juo lieki visam gyvenimui. Nors neretai žmonės ne visai teisingai suvokia, kas yra skautai. Vieni galvoja, kad tai susiję tik su savanoryste, kiti – tik su išgyvenimu gamtoje, kiti – kad tik sausainius mes dalijame – labai daug skirtingų požiūrių yra. Buvimas skautu leidžia tobulėti tavo asmenybei, suteikia savirealizacijos galimybių, didina pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, moko atsakomybės ir pan. Beje, aš pats po pasaulinės stovyklos supratau, kad iš tikro labai skiriasi skautai įvairiose šalyse.
– Kokį įvertinimą kaip skautas šiandien turi?
– Nuo 14 metų skautai, vertinant pagal patyrimo grupes, gali kandidatuoti į patyrusio skauto vyšninį kaklaraištį. Patyręs skautas jau yra jaunasis vadovas. Kad juo taptum, turi turėti tam tikrų įgūdžių, asmeninės savybės taip pat labai svarbu. Plungės skautai priklauso Lietuvos skautijos Telšių krašto Plungės Gondingos tuntui, kuris dar yra suskirstytas į draugoves. Aš šiuo metu esu brolių draugovės draugovininkas, vadovauju šiai draugovei. Būdamas vadovu prisidedu prie skautų stovyklų organizavimo, renginių vedimo, sezono uždarymo ir atidarymo laužų organizavimo ir kt.
– Grįžkime prie Tavo dalyvavimo pasauliniame skautų sambūryje Pietų Korėjoje. Papasakok, koks „jamboree“ tikslas.
– Kaip minėjau, tai kas 4 metus vykstantis viso pasaulio skautų susibūrimas vis kitoje šalyje. Jo tikslas yra palaikyti socialinį, intelektualinį, fizinį ir emocinį asmenybės vystymąsi skautų veikloje, kuri šįkart parengtoje stovyklos programoje atliepė tokius skautų principus kaip buvimas skautu visą gyvenimą, sumanus ir moksliškas, saugus ir apsaugotas tvarumas, nuotykiai, kultūra ir tradicijos. Stovykla rėmėsi šiais pamatiniais elementais.
– Neabejoju, kad stovykla buvo įdomi ir turininga.
– Taip, patirtis tikrai įdomi. Galiu pasakyti, kad skautai yra skautai ir nesvarbu, iš kokios šalies. Visi buvo labai draugiški, gerai nusiteikę, bendraujantys. 43 tūkstančiai dalyvių iš 158 valstybių! Bendras buvo tik stovyklos atidarymas ir uždarymas. Kita veikla buvo paskirstyta pagal programą. Buvo surengta ir kultūros apsikeitimo diena, kai galėjome pristatyti savo šalį. Mes kvietėme į debatus, pareiškę, kad Lietuva yra geriausia šalis pasaulyje – diskusijose reikėjo pakeisti mūsų nuomonę. Taip pat iš plastikinio padėklo, bambuko ir kartoninės dėžės padarėme krepšinio stovą – juk Lietuva krepšinio šalis, vaišinome obuolių sūriu, lietuvišku medumi, saldainiais…
Stovykla buvo įkurta labai didžiulėje teritorijoje. Specialioje programėlėje galėjau palyginti, kad jos ilgis buvo kaip nuo Plungės vadinamųjų kareivinių rajono iki Varkalių ir dar kokie 3 kilometrai pločio! Gyvenome palapinėse, buvome suskirstyti į tam tikrus teritorinius vienetus su stovyklomis, kuriose telpa 2 000 žmonių. Jos dar suskirstytos į pastovykles po 40 žmonių. Mes gyvenome kartu su ukrainiečiais. Puikiai sutarėme!
Įdomi buvo ir veikla, kuri organizuota skautišku „pasidaryk pats“ principu. Pavyzdžiui, galėjome pasidaryti vandens filtrą, gaminti elektrą mindami dviratį ir kt. Maistą irgi patys ruošėme, gaudavome tik visus produktus ir receptų knygą. Kelionės įspūdžių tikrai daug. Po šios kelionės supratau, kokį didelį potencialą turi Pasaulinis skautų judėjimas.
– Bet netrūko ir iššūkių. Papasakok apie juos.
– Pirmiausia atvykus į Pietų Korėją pasijautė dideli orų kontrastai. Šią vasarą čia buvo rekordiniai karščiai: visada laikėsi 35–38 laipsnių temperatūra ir didesnė nei 90 proc. drėgmė! Tad pirmoji stovyklos dalis buvo ekstremali dėl karščių. Bet mūsų delegacija puikiai su tuo susitvarkė. Kitose delegacijose buvo ir į ligoninę išvežtų. Organizatoriai ėmėsi visų priemonių: įrengė vandens purškiklius, veikė autobusai su kondicionieriais, kur buvo galima atėjus atsivėsinti.
Galiausiai teko susidurti su taifūno grėsme nuo Ramiojo vandenyno. Dėl to buvome evakuoti iš stovyklos į sostinę Seulą, mus apgyvendino universiteto bendrabučiuose. Įdomu tai, kad visa evakuacija vyko labai sklandžiai ir koordinuotai. Dalyvavo keli tūkstančiai karių, visiems stovyklautojams išvežti reikėjo 900 autobusų!
Po evakuacijos turėjome progą pamatyti Seulą, daugiau dėmesio skyrėme jam pažinti. Patys korėjiečiai – labai draugiški žmonės. Jie net atsiprašinėjo už karščius, dėl taifūno.
Maniau, kad patirsiu didesnį kultūrinį šoką, tačiau nepatyriau ko nors nemalonaus ar labai stebinančio. Net maistas ten man labai patiko, kadangi mėgstu pavalgyti aštriau. Tik ryžiai atsibodo, mes, lietuviai, pasiilgome bulvių. Jos Pietų Korėjoje labai brangios.
– Džiugu matyti, su kokiu užsidegimu kalbi apie skautus. Turbūt dar ilgai neapleisi šios veiklos?
– Būti skautu tikrai yra įdomu. Tapau ne tik pilietiškesnis, bet ir labiau savimi pasitikintis, patobulėjo bendravimo įgūdžiai, nes komunikacija skautuose labai svarbi. Čia išmoksti ir disciplinos, savarankiškumo, kitų svarbių dalykų. Tikiu, kad skautu būsiu ir toliau.
Šioje mano veikloje mane labai palaiko tėvai, jaunesnis brolis ir sesuo taip pat jau nori įsijungti. Pats turiu daug veiklos. Ši vasara buvo labai užimta: prieš išvykdamas į Korėją dalyvavau tautinėje skautų stovykloje Klaipėdoje, dar Plungės skautų rengtoje stovykloje ir kt.
– Kiek žinau, esi ne tik skautas.
– Dalyvavau Plungės jaunimo reikalų tarybos veikloje, šiuo metu priklausau Plungės nevyriausybinei jaunimo organizacijai „Krantas“, esu jos valdyboje, taip pat atsakingas už projektų koordinavimą. Teko prisidėti prie „Mindės“ festivalio organizavimo. Esu Plungės „Saulės“ gimnazijoje vienuoliktokas, gimnazijos viceprezidentas. „Užsikabinau“ už jaunimo veiklos. Kai pamatai, kiek jaunimas gali, norisi būti to dalimi ir kitus dar skatinti įsitraukti.
– Smagu tai girdėti. Dėkoju už pokalbį.
