Tik taip tinka pavadinti šį straipsnį. Neseniai mes šventėme savo šalies Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir tikime, kad Ukraina laisvės dėl Rusijos invazijos nepraras.
Lietuvos žmonės, branginantys savo šalies nepriklausomybę, kaip įmanydami stengiasi padėti ukrainiečiams ir teikia įvairiausią pagalbą. Pagelbstinčių Ukrainai yra daugybė, ir manau, jog kitais metais per nacionalinius apdovanojimus „Lietuvos garbė“ bus ne vienas pagerbtas.
Medžiotojai irgi neatsilieka. Kaip „Plungę“ informavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininkas Virginijus Kantauskas, šiuo metu iš skyrių į draugijos sąskaitą pervesta 83 000 eurų. Jis pabrėžė, jog iš tikro suma yra kelis kartus didesnė. Nemažai medžiotojų tapo individualiais rėmėjais, tik nepanoro skelbti savo pavardžių. Daugelis jų paramą pervedė Ukrainos rėmimo fondui ir, kaip teigė V. Kantauskas, tai padarė iš širdies, nenorėdami viešintis ir girtis.
Dar galutinai nėra nuspręsta, ar LMŽD lėšos bus pervestos į Raudonojo Kryžiaus sąskaitą, ar tiesiog į paramos Ukrainai fondą, ar bus pripirkta reikalingų prekių. V. Kantauskas paaiškino, jog viskas derinama su Krašto apsaugos ministerija.
Kai kurie skyriai paramą pervedė Raudonajam Kryžiui. Kai kurie pripirko karinių prekių, maisto ir nuvežė į Ukrainos pasienį kariams. Tačiau dėl suprantamų priežasčių ne viską galima viešinti.
Ginklų pirklių asociacijos prezidentas, „Oksalio“ firmos direktorius Gytis Misiukevičius informavo, jog firma nemenkas sumas pervedė Ukrainos paramos fondui. Taip pat sakė, jog daugybė medžiotojų tiesiog į parduotuvę Vilniuje nešė žvėrienos konservus ir kitus maisto produktus ukrainiečiams.
Per televiziją vis dažniau kalbama, jog karas jau tampa pasaulinis – ukrainiečius jau ne viena valstybė remia ginkluote, priima pabėgėlius. Visos teikiamos paramos jau ir neišvardysi, o gal ir nereikia…
Apie medžiotojų paramą Ukrainai kalbėjausi su Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) pirmininku Sauliumi Vengaliu.
„Kai Ukrainoje prasidėjo Rusijos sukeltas karas, sureagavo daugelis valstybių. Medžiotojai yra organizuoti žmonės ir net galintys gintis ginklu, jei koks priešas įkeltų koją į mūsų šalį.
Organizuodamas paramą Ukrainai, informavau visus Plungės rajono MŽD medžiotojų kolektyvus, kad pervestų sutartas lėšas į skyrių, o iš skyriaus jos pateks į LMŽD. Tačiau paskui gimė mintis, jog reikėtų pervesti tiesiogiai į paramos Ukrainai fondą. Kai kurie medžiotojų kolektyvai aplenkė skyrių ir finansinę paramą pervedė pagalbos ukrainiečiams fondui. Neabejoju, kad lėšos, atsidūrusios tame fonde, bus tikslingai panaudotos. Gal tai bus ginkluotė (žinoma, suderinta su Krašto apsaugos ministerija), gal maisto produktai ar koks karo inventorius.
Kokia yra paramos suma, negalėčiau įvardyti. Ko gero, to ir nereikia daryti… Aš rajono medžiotojų kolektyvams apie pagalbos būtinybę vis primenu.
Mes, Lietuvos medžiotojai, esame didelė jėga, turime apie 150 tūkstančių šaunamųjų ginklų. Deja, be naktinio matymo optikos. Neduok Dieve, kažkas tokio atsitiktų Lietuvoje, iškart paaiškėtų, jog be optikos esame per silpni. Patikėkite, tokiu atveju žalieji, kurie vis puola medžiotojus, nepadėtų. Jie vis rėkia, kad turėdami naktinio matymo prietaisus medžiotojai ir brakonieriai visus žvėris išpyškins. Ar bebus tokių kalbų, jei reikės ginti šalį…
Be to, medžiotojui (iki šiol man nesuprantama, kodėl) į apkabą teleidžiama įsidėti tris šovinius. Kas per karą yra tie trys šoviniai? Niekis. Čia beveik tas pats, kaip per Antrąjį pasaulinį karą, kai dviem Rusijos kareiviams duodavo vieną šautuvą ir penkis šovinius. Vieną kareivį nušauna, ginklą perima kitas.
Dabar mes gyvename XXI amžiuje, ir tai jau nesuvokiama. Rusai užpuolė Ukrainą, tai kiekvienas panorėjęs gavo automatą ir stojo ginti savo šalį. Jei tokia velniava prasidėtų Lietuvoje, iškart paaiškėtų, kad medžiotojams surištos rankos. Kalbėti apie tai, kad tokiu atveju bus pakeistos taisyklės, neverta, nes gali nespėti…
Tačiau šiandien yra ryšys su kiekvienu medžioklės kolektyvu ir, bėdai esant, mes tikrai iškart sugebėtume susiburti ir nuspręsti, kaip reikia ginti tėvynę“, – kalbėjo S. Vengalis.
