Varkalių kaimo gyventojams, jau ne vienerius metus kenčiantiems nuo ūkininko Kazimiero Baginsko kiaulių fermos skleidžiamos smarvės, pastaruoju metu nerimą kelia dar vienas dalykas – šalia fermos planuojama statyti biodujų jėgainę. Tačiau galbūt moderni jėgainė, dvokiančias dujas perdirbsianti į elektros energiją, ir yra geriausia išeitis iš susiklosčiusios padėties?
Pateikiame keturių skirtingų nešališkų informacijos šaltinių atsakymus.
1) Jėgainė turi sumažinti taršą ir kvapus
Biodujų jėgainę statyti planuojančios UAB „Ekovoltas“ specialistai tikina, kad ji varkališkiams būsianti tik į naudą. Mat kiaulių mėšlas ir srutos būtų ne kaupiamos, o perdirbamos į elektros energiją. Dėl to esą nemalonių kvapų tik sumažėtų. Beje, šios bendrovės atstovų pasisakymai mūsų tyrimui įtakos neturėjo, nes norintieji statyti jėgainę gali būti šališki.
„Plungės“ kalbintas Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Agroenergetikos katedros vedėjas docentas dr. Kęstutis Navickas, jau daugiau nei 15 metų atsinaujinančios energijos, augalų biomasės, organinių atliekų tvarkymo ir panaudojimo energijos reikmėms srityje dirbantis mokslininkas, paklaustas apie tokios jėgainės pliusus ir minusus, redakcijai atsakė:
„Apskritai biodujų jėgainė turi sumažinti taršą ir kvapus, sklindančius iš kiaulių mėšlo saugyklų. Biodujos gaminamos uždarose talpyklose (sandarumas būtinas, nes biodujų gamybos procese naudojamos anaerobinės bakterijos). Kadangi dujos išskiriamos iš lengvai suyrančių organinių medžiagų, sumažėja jų natūralus irimas atvirose mėšlo saugyklose, kuriose paprastai laikomas susidaręs mėšlas.
Šiuo metu Lietuvoje nėra veikiančių biodujų jėgainių kiaulių fermose, todėl nėra galimybės aplankyti ir įsitikinti, kokios galimos pasekmės. Esu lankęsis biodujų jėgainėse, įrengtose Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje, – visur biodujų jėgainės sumažindavo taršą. Jos tuo tikslu ir statomos. Kartais kvapas iš pačių kiaulių fermų būna gerokai didesnis negu iš biodujų jėgainės.
Smarvė gali sklisti iš jėgainėje perdirbto substrato saugyklų, jei jos neuždengtos. Tačiau, jei perdirbtas substratas laikomas uždaruose rezervuaruose ir juose išsiskyrusios dujos yra tinkamai sutvarkomos, dujų emisijos iš kiaulių fermos turėtų sumažėti“.
2) Poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas
2010 metų liepos 26-ąją Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas paskelbė atrankos išvadą: poveikio aplinkai vertinimas 240 kW biodujų jėgainei neprivalomas. Tokia atrankos išvada priimta atsižvelgiant į tai, kad jėgainė bus statoma šalia gyvulininkystės pastatų; tai bus alternatyviosios energetikos įrenginys, naudojantis atsinaujinančius išteklius; bus mažinama aplinkos tarša iš žemės ūkio.
Kaip minėjo doc. dr. K. Navickas, Lietuvoje tokių jėgainių nėra. Tiesa, dar prieš metus panaši biodujų jėgainė veikė Lekėčių seniūnijoje (Šakių rajone), prie danų bendrovės „Saerimner“ kiaulių komplekso. Kaip rašė nacionalinė žiniasklaida, kai jėgainė veikė, Šakių rajono aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtino, kad Lekėčių seniūnijoje esantis kiaulių kompleksas neskleidžia tokio stipraus kvapo, kaip kiti šalyje veikiantys kompleksai. Ir tai esą vien dėl to, kad padalinys turi biodujų jėgainę, kurioje gamybos proceso metu nemalonus kvapas išskaidomas į sudėtines dalis.
„Plungės“ kalbintas „Saerimner“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius sakė: „Biojėgainė jau metus uždaryta, specialistai nebedirba, todėl specifinės informacijos nebeturime. Įmonė ją uždarė tiesiog todėl, kad jėgainė savo jau atitarnavo, ir buvo reikalingi dideli pinigai kapitaliniam remontui – „Saerimner“ nusprendė nebeinvestuoti“.
3) Gyventojų baimės – nepagrįstos
Artimiausia biodujų jėgainė, veikianti naudojant skystą karvių mėšlą ir kukurūzų silosą, pastatyta Latvijoje. Prieš kelerius metus jos technologinį projektą rengė ir pastatė UAB „Alginsta“ (Vilnius). Šios jėgainės nerūdijančio plieno fermentatoriaus talpa – 2 000 kub. m, galingumas – 250 kW.
UAB „Alginsta“ direktoriaus Algirdo Sutkaus teigimu, sumanymas statyti biodujų jėgainę – sveikintinas. Anot bendrovės vadovo, net artimiausiose užsienio šalyse tokių jėgainių – tūkstančiai, jos statomos net miestuose, o Lietuva šioje srityje gerokai atsilikusi.
„Gyventojų baimės – absoliučiai nepagrįstos. Biojėgainė sumažins ir aplinkos taršą, ir nemalonius kvapus. Mėšlas joje perdirbamas į bekvapę masę, kuri yra puiki trąša laukams, daržams. Visas procesas vyksta hermetiškame fermentatoriuje, taigi pati jėgainė jokių kvapų neskleis“, – tikino A. Sutkus.
„Tokią biodujų jėgainę esame pastatę Latvijoje. Niekas jokių priekaištų neturi – jokios smarvės, visur švaru. Po jėgainę galima baltais marškiniais vilkint vaikščioti. Jei nežinotumėte, tai net neįtartumėte, kas joje perdirbama“, – dar pridėjo „Alginstos“ vadovas.
4) Jėgainė – problemos sprendimas
„Plungė“ kreipėsi ir į Lietuvos biodujų asociaciją. Šios organizacijos atstovas atsakė: „Biodujų jėgainė yra viena iš nedaugelio vilčių gyventojams, ji padėtų sumažinti kvapų problemą.
Mažiausiai problemų dėl kvapų kiltų naudojant žalią biomasę. Tačiau, norėdamas rentabilios jėgainės, bet kuris investuotojas stengsis naudoti pigiausią ir kuo arčiau esančią žaliavą. Bet kokiu atveju, pastačius jėgainę, nemalonių kvapų bus mažiau nei iš neperdirbamo fermose susikaupusio mėšlo“.
Taigi:
keturi nešališki kvalifikuoti informacijos šaltiniai teigia tą patį – biodujų jėgainė prie kiaulių komplekso yra geriausia išeitis iš susiklosčiusios padėties. Remdamiesi specialistų teiginiais, galime tvirtinti, kad gyventojai šios UAB „Ekovoltas“ siūlomos naujovės, kaip ir daugelio kitų, bijo visiškai be pagrindo. Juk visi specialistai kaip susitarę sako: smarvės problema bus išspręsta.