Platelių seniūnijoje socialinės rizikos šeimomis jau dveji metai rūpinasi Gintarė Serapinienė, o kitą socialinį darbą organizuoja Liuda Jakštienė, kurios darbo stažas gerokai didesnis – daugiau kaip 10 metų. Gintarė – šios srities specialistė, turi aukštąjį išsilavinimą. O Liudos profesija – buhalterė, tačiau ji turi daug patirties, lankė įvairius šios srities kursus, tad sunku pasakyti, ar būtų įgijusi daugiau žinių, studijuodama aukštuosius mokslus.
Platelių seniūnijoje priskaičiuojama 11 socialinės rizikos šeimų, kurios augina 29 vaikučius. G. Serapinienė tvirtino, jog, prasidėjus sunkmečiui, tokių šeimų nepadaugėjo.
Dažniausiai šių šeimų tėvai girtauja arba niekur nedirba, o kartais motinos tiesiog neturi socialinių įgūdžių tvarkytis namuose, nemoka taupiai elgtis su pinigėliais. Taigi socialinei darbuotojai darbo pakanka – reikia pagelbėti tokiai šeimai apsipirkti, kad maisto užtektų iki kitos pašalpos. Ypač sunku dabar, kai vaikus reikia leisti į mokyklą, būtina sužiūrėti, kad moksleiviai turėtų visus reikalingus daiktus.
Tiesa, pradžia buvo nelengva. Reikėjo gerai pažinti visas šeimas, įsigilinti į problemas ir įdėmiai sekti jų gyvenimo eigą. Štai kartą naktį suskambo Gintarės telefonas. Skambino jos kuruojamos šeimos berniukas. Jis pasakė, kad išėjo iš namų, o kur eina, pats nežino. Namuose likti negali, nes triukšmauja girtas tėvas. Kas beliko moteriai daryti? Sėdusi į savo mašiną, išvažiavo ieškoti vaiko, o rado jau netoli Plungės. Nuvežė pas jo gimines, apnakvindino ir pažadėjo rytojaus dieną juo pasirūpinti. Taip ir padarė. Dar ir dabar, praėjus nemažai laiko, šiurpuliukai nugara laksto, kai prisimena savo išgąstį ir baimę, kad naktį vienam klaidžiojančiam vaikui ko nors neatsitiktų…
Ir tai ne vienintelis toks atvejis. Kalbėdama apie šeimas, Gintarė pirmiausia galvoja apie jų vaikus. Kol kas jie gauna ir pusryčius, ir pietus, aprūpinti mokykliniais reikmenimis. Tiesa, kartais vaikai, gerai žinodami savo teises, bando gudrauti ir skundžiasi tėvais be pagrindo. Tokiems tenka priminti, kad be teisių yra ir pareigos. Sunkiausia ten, kur girtauja tėvai, o motinos vienos nesugeba tvarkytis šeimoje, tinkamai prižiūrėti vaikų. Beje, šeimos, kurių pajamos yra mažesnės nei 525 litai nariui, iš intervencinių atsargų fondo gauna ir maisto paketų.
Gintarė sako, jog pastaruoju metu itin didelių rūpesčių dėl šių šeimų neturi, tačiau viena mintis, tiksliau – svajonė, neduoda ramybės. Būtų labai gerai, kad nemažame Platelių miestelyje veiktų vaikų dienos užimtumo centras. Tai šeimoms ypač pagelbėtų vasarą.
Ant socialinio darbo organizatorės L. Jakštienės pečių – kitas darbas: pašalpos, išmokos, specialiųjų poreikių lygio nustatymas.
Platelių seniūnijoje, kaip ir kitur, daug vienišų senų žmonių, kuriais reikia pasirūpinti. Būtų gerai, kad seniūnija turėtų lankomosios priežiūros darbuotoją. Deja, apie jį, L. Jakštienės žodžiais tariant, kol kas galima tik pasvajoti.
Nors dabar sunkmetis, socialiai remtinų šeimų nepadaugėjo – jų skaičius kol kas liko tas pats. Tačiau gerokai daugiau šeimų, palyginti su ankstesniais metais, kreipėsi dėl maisto paketų iš intervencinių atsargų fondo – 282 šeimos, kuriose – 745 asmenys. Rūpestį kelia, kad ateityje šis skaičius gali dar padidėti, nes smarkiai išaugo bedarbių skaičius.
Tiesa, pastaruoju metu bedarbiai, gaunantys pašalpas, turi šiek tiek už jas padirbėti, dažniausiai – viešuosius darbus. L. Jakštienė pasidžiaugė, jog žmonės dėl darbo neprieštarauja.
Socialinio darbo organizatorė Plateliuose dirba jau seniai, tad puikiai pažįsta kiekvieną šeimą, gerai žino jos problemas ir poreikius. O socialinė parama vis labiau reikalinga.
