
Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje teigiama, kad kiekvienas turi teisę į savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį, įskaitant maistą, drabužius, būstą ir sveikatos priežiūrą bei būtinas socialines paslaugas. Ko gero, viena iš sudėtingesnių teisių – teisė į būstą. Vieniems pavyksta jį įsigyti, kitiems, deja, sekasi ne taip gerai. Viena iš savivaldybių funkcijų – socialiai pažeidžiamas asmenų grupes aprūpinti socialiniu būstu. Žinoma, tam skiriamos ir valstybės dotacijos. Tiesa, nors ir kalbama, kad ekonomika auga, tačiau savo jėgomis įsigyti būstą nepajėgiančių asmenų netrūksta. Kokia situacija Plungės rajone?
Pasidomėti šiuo klausimu paragino į redakciją paskambinusi moteris. Ji aiškino, kad socialinio būsto tema jai aktuali, nes pati yra laukiančiųjų eilėje. „Trejus metus esu įrašyta į eilę. Per tą laiką laukiančiųjų eilėje nuo 170-ies sumažėjo iki 60-ies – praėjusių metų tokia informacija. Jau kurį laiką eilė nejuda. Įdomu, kodėl? Kokia yra situacija dėl tų socialinių būstų? Girdėjau, kad planuoja juos įruošti profesinės mokyklos bendrabutyje. Sakote, teks ilgai laukti? Vadinasi, labai blogai, jei eilė visiškai nebejudės, kol bus sprendžiamas tas klausimas…“ – nuogąstavo skambinusioji.
Pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, gegužės 28 dieną mūsų rajone buvo 180 asmenų (šeimų), laukiančių socialinio būsto eilėje. Žinoma, kiekvienas toje eilėje laukiantis norėtų, kad ji judėtų greičiau, bet… Praėjusiais metais į socialinį būstą įsikraustė tik 17 asmenų (šeimų).
Kiekvienais metais savivaldybių biudžetuose numatoma pinigų socialinio būsto plėtrai. Praėjusiais metais ji mūsų rajone buvo pristabdyta dėl grandiozinio plano – perimti valstybės turtą – Plungės technologijų ir verslo mokyklos bendrabutį, jį rekonstruoti ir pritaikyti socialiniam būstui. Kalbėta, jog iš bendrabutyje esančių 70–80 vadinamųjų boksų būtų galima įrengti 70–80 dviviečių butų. Žodis virto kūnu praėjusių metų rugsėjį, Plungės rajono savivaldybės tarybai priėmus galutinį sprendimą. Tiesa, kol į bendrabutį pradės keltis naujakuriai, nutekės daug vandens. Administracijos pateiktame atsakyme rašoma, jog šiuo metu Valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje vykdomos derinimo procedūros, vėliau bus priimtas Vyriausybės nutarimas. Niekam ne paslaptis, kad biurokratinė karuselė sukasi labai lėtai.
Socialinio būsto plėtra gali vykti ne tik statant, įsigyjant butus, bet ir juos išsinuomojant ir pernuomojant laukiantiesiems. Praėjusių metų rudenį Plungės rajono savivaldybės administracija iš vieno juridinio asmens sulaukė pasiūlymo pagal ilgalaikės nuomos sutartį išnuomoti patalpas Plungėje, Minijos gatvėje. Tai – 26 naujai įrengti, su buitine technika ir baldais butai renovuotame name, šildymas – centrinis, yra liftas. Butų plotas nuo 23 kv. m iki 50 kv. m.
Nors pasiūlymas ir sudomino, tačiau ir jis ne be trūkumų. Paaiškėjo, jog prieš tai nuomotojui reikia pakeisti butų paskirtį iš viešbučio į gyvenamąją. Kaip „Plungei“ rašė Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė, nuomotojas šiuo metu tvarko butų teisinę registraciją. „Planuojama metų pabaigoje, pritarus Plungės rajono savivaldybės tarybai, skelbti butų nuomos konkursą, kuriame visi norintys galės dalyvauti ir siūlyti išnuomoti Savivaldybei butus“, – rašė skyriaus vedėja.
Išvardyti variantai turėtų padėti aprūpinti būstais nemažą dalį laukiančiųjų, bet įvairios procedūros užima daug laiko, tad kokie planai, kad eilė mažėtų greičiau?
„Didinti socialinio būsto nuomos kontrolę ir užtikrinti, kad socialiniuose būstuose gyventų asmenys ir šeimos, kurie tikrai turi teisę ir gauna mažas pajamas. Taip pat imtasi priemonių nutraukiant socialinio būsto nuomos sutartis su tais nuomininkais, kurie nevykdo sutarties įsipareigojimų, t. y. nemoka paslaugų teikėjams mokesčių (turi skolų), neprižiūri Savivaldybei priklausančio išnuomoto turto“, – atsakė Ž. Bieliauskienė.