„Sočių katinų pokaituko nirvana…“

Statome pastatus, asfaltuojame kelius, įgyvendiname ambicingiausius projektus, tačiau esame bejėgiai išspręsti benamių kačių veisimosi problemą. Priežastis – pinigai. Norint civilizuotai sutvarkyti nelegalias veisyklas lėšų reikia daug, todėl dažniausiai laukinių kačių reikalas taip ir lieka „laukinis“.

Gyventojų prašymas
Rietave, Daržų gatvėje, kitapus vaikų žaidimų aikštelės, įsikūrusi benamių kačių buveinė. Jų čia gyvena įvairiausių – ir rainų, ir juodų, ir mažų, ir didelių… Populiacija kasmet auga, todėl netoliese gyvenantiems žmonėms ši situacija kelia nerimą.
Prieš mėnesį Rietavo savivaldybės tarybos posėdyje politikas Juozas Barsteiga pagarsino gyventojų kreipimąsi į merą ir tarybos narius: „Mes, Rietavo bendruomenės nariai, ypač Daržų gatvės gyventojai, kreipiamės į Jus su prašymu. Prie garažų Daržų gatvėje jau seniai gyvena benamės katės, kurių populiacija kasmet didėja. Dalį kačių pasiima žmonės, o dalis jų taip ir lieka gatvėje. Praėjusiais metais buvo katė ir keturi mažyliai, šiemet – jau trys mamos ir aštuoni kačiukai. Kas bus toliau? Vieni žmonės juos maitina, globoja, kiti – pyksta. Artėja ruduo, jau šaltoka, kur katės dings? Eis į daržines, daugiabučių laiptines?
Prašome pagaliau skirti pinigų šiai problemai spręsti. Suraskite, kur apgyvendinti benamius gyvūnus.“
„Nelegalių veisyklų pas mus nebus“
Reaguodamas į prašymą, meras Antanas Černeckis tada paaiškino, kad problemos sprendimas reikalauja didelių lėšų. Vieno gyvūno skiepai, jo sterilizavimas ar kastravimas, vėliau karantinavimas, kaip paskaičiavo Savivaldybės vadovas, kainuoja kelis šimtus eurų. Ir tai dar ne viskas – reikėtų atskirai mokėti už kačių pagavimą, transportavimą, išlaikymą globos įstaigoje. Nesėkmės atveju, jeigu neatsiras geraširdžių, norinčių benamius globoti žmonių, teks mokėti ir už užmigdymo paslaugą. O katė tai ne viena…
Kaip sakoma, pinigai katei ant uodegos… „Bėda, kai žmonės tokius benamius gyvūnus pradeda maitinti, o ne ieško, kas juos galėtų priglausti“, – tvirtino meras.
J. Barsteiga siūlė savo sprendimo variantą – katinus iškastruoti, kates sterilizuoti ir pastatyti jiems namelius. „Nelegalių veisyklų pas mus tikrai nebus“, – atkirto tada kolegai Savivaldybės vadovas.
Metai iš metų ši problema lieka atvira
Tačiau viena nelegali veisykla, kaip jau žinome, yra, ir valdininkai nežengė nė vieno žingsnio link jos legalizavimo ar likvidavimo.
„Taip, tarybos posėdyje apie benames kates buvo kalbėta, tačiau aš nebuvau įpareigotas imtis šios problemos sprendimo“, – į klausimą, kas padaryta reaguojant į gyventojų prašymą, žurnalistei atsakė Rietavo miesto seniūnas Petras Lengvenis.
Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintose Gyvūnų laikymo Rietavo savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse aiškiai nurodyta, kad bešeimininkiais gyvūnais turi pasirūpinti Savivaldybės administracija.
Tačiau metai iš metų šis klausimas lieka atviras.
„Jokių ryžtingų veiksmų dėl pasirūpinimo benamėmis katėmis dar nesiėmėme. Pagrindinė problema – pinigai: kol nesumokėsi, jokia prieglauda benamių nepriims. Kitų metų Savivaldybės biudžete atsiras eilutė, kurioje bus numatyta tam tikslui skirtų lėšų, tada ir spręsime klausimą. Patikėkite, pinigų reikia nemažai. Pats asmeniškai buvau tokioje situacijoje, kai teko spręsti, kur dėti iš kažkur prie namų atėjusią katę ir kačiukus. Vien už katės sterilizavimą ir jos priežiūrą po operacijos veterinarijos klinikoje sumokėjau du šimtus. Vieną mažylį atidaviau žmonėms, kitus du – į prieglaudą, bet prieš tai teko juos „sučipsuoti“ ir paskiepyti. Man buvo pasakyta, kad mažylius priima tik todėl, kad jiems dar įmanoma rasti globėjus“, – kalbėjo administracijos vadovas Vytautas Dičiūnas.
Žmonės valdininkų pasiteisinimų nesupranta
Valdininkai visada suras pasiteisinimą, kodėl nesprendžia vienos ar kitos problemos. Rietaviškiai, ypač gyvūnų mylėtojai, tokių pasiteisinimų net girdėti nenori.
Prie benamių kačių buveinės sutiktas rietaviškis apie vietos valdžios vyrų neveiksnumą padėti vargšams gyvūnams kalbėjo: „Sočių katinų pokaituko nirvana… Kaip jie užjaus alkaną, sušalusį gyvūną, jei ne visada ir paprastą žmogų supranta?“
Panašiai kalbėjo ir benamiams gyvūnams neabejinga rietaviškė Janina Drevinskienė, kuri šią problemą kėlė dar būdama Rietavo savivaldybės tarybos narė.
„Aš jau kokius dvidešimt metų rūpinuosi benamėmis katėmis. Kaip gali praeiti pro alkaną gyvūną… Geraširdžiai žmonės šėrė ir šers. Sutikta močiutė pasakojo kasdien verdanti keturias bulves – dvi sau ir dvi katytėms. Nors pasirūpinti benamiais – Savivaldybės administracijos pareiga. Savivaldybė turi vieną kartą surasti lėšų ir išspręsti problemą. Suprantu, kad tam reikia nemažų pinigų, bet metams bėgant jų reikės vis daugiau, nes kačių populiacija didėja. Kita vertus, kas tie dideli pinigai – į dangų, leisdami fejerverkus, ne tiek jų iššaudome.
Iki šiol prisimenu, kaip man buvo priekaištauta: nešerkit, išsilakstys. Jeigu ir išsilakstys iš šėryklos, niekur iš Rietavo nedings. Tik sotus gali alkano neužjausti“, – dėstė gyvūnų mylėtoja.
J. Drevinskienės įsitikinimu, kačių sterilizacija būtų pirmas ir teisingiausias žingsnis link problemos sprendimo.
Siūlo pagalbos ranką
Kiek iš tiesų kainuoja sterilizuoti katę, domėjomės kalbindami rietaviškę Justiną Pociūtę, kuri neseniai Gargžduose atidarė veterinarijos kliniką „City Vet“.
„Įprasta operacijos kaina – 45 eurai. Jeigu Rietave situacija su benamėmis katėmis tokia sudėtinga, mūsų klinika laukiniams gyvūnams padarytų nuolaidą – paslauga kainuotų 25–30 eurų. Jei katės nėra visai sulaukėjusios, nebijo žmogaus, už jų slaugymą, kol sugis pjūvis, pinigų neimtume. Taip prisidėtume prie ilgalaikės problemos sprendimo. Tik, žinoma, Savivaldybė pati turėtų pasirūpinti gyvūnų atvežimu į kliniką“, – sakė veterinarė.
Klinikos kontaktus perdavėme Rietavo savivaldybės administracijos direktoriui V. Dičiūnui. Gal valdininkai priims benamiams gyvūnams ištiestą specialistės pagalbos ranką, o gal ne – juk biurokratijos slenksčiai dažnai užkerta kelią net patiems geriausiems ketinimams.