Sausio 15 dieną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė bei visas būrys „Sodros“ specialisčių Plungės įmonių ir įstaigų finansininkus pakvietė į seminarą, kurio metu supažindino su 2014 metų teisės aktų aktualijomis ir pakeitimais. Susidomėjusių buvo tiek, kad nesutilpusiuosius į salę teko kviesti į pakartotinį seminarą.
Kaip sakė direktorė L. Nagienė, teisės aktų pakeitimų nėra itin daug, bet jų esama, tad svarbu žinoti, kas naujo. Ypač – finansininkams, darbdaviams.
Apie darbuotojų komandiruotes kalbėjusi L. Nagienė akcentavo, kad didžiausia darbdavių problema – ką tik įdarbintą žmogų siųsti komandiruotėn į užsienį, tiksliau – į Europos Sąjungos šalis. Pasak L. Nagienės, norint komandiruoti darbuotoją į užsienį, reikia įvykdyti 5 sąlygas. Viena iš jų – iki komandiruotės darbuotojas įmonėje turi būti dirbęs ne trumpiau kaip vieną mėnesį.
Kitas aktualus dalykas – dėl mokesčių už komandiruotus darbuotojus. Anot skyriaus direktorės, nereti atvejai, kai darbdavys už komandiruotąjį moka Lietuvoje, o paaiškėja, kad mokėti turėjo kitoje ES šalyje. Tokiais atvejais darbdavys turėtų kreiptis į „Sodrą“, pateikti prašymą ir, patikrinus, ar jis pagrįstas, mokesčiai bus sugrąžinti.
Direktorės pavaduotoja Jūratė Gargasienė pristatė „Sodros“ naujovę – kiekvienas asmuo jau gali telefonu gauti informaciją apie save. Pirmiausia per „Sodros“ elektroninę sistemą reikėtų pateikti prašymą asmens identifikavimo kodui gauti. Gavę kodą, galėsite sužinoti apie save viską, kas aktualu. Norint gauti asmens identifikavimo kodą, galima kreiptis ir į „Sodros“ skyrių, tik reikėtų turėti asmens tapatybės kortelę ar pasą.
Seminaro dalyviams priminta, kad nuo metų pradžios įsigaliojo sutartys, kurias asmenys sudarė su privačiais pensijų fondais – dėl papildomo lėšų kaupimo. Finansininkai turėtų žinoti, kad už papildomo kaupimo sutartis sudariusius darbuotojus reikia mokėti didesnius mokesčius. Be to, svarbu ir tai, kad darbuotojas neprivalo pateikti informacijos apie sudarytąją sutartį, ją darbdavys ar finansininkas turi susirasti „Sodros“ elektroninėje sistemoje.
Kaip pasakojo direktorė L. Nagienė, anksčiau nestigdavo atvejų (jų būta ir Plungės rajone), kai darbo vietoje susižalodavo ar žūdavo darbuotojas, o darbdavys tą pačią dieną (jau po įvykio) praneša apie įdarbinimą. Esą nelaimė įvyko pirmąją darbo dieną. Atsižvelgiant į tai, kad tokiais atvejais darbdaviai galimai piktnaudžiaudavo įstatymo spraga, įdarbinimo tvarka pakeista. Anot L. Nagienės, dabar darbdavys „Sodrai“ prieš dieną turi pranešti, kad nuo rytojaus įdarbinamas naujas darbuotojas. Ši naujovė ypač aktuali turėtų būti toms įmonėms, kurios įdarbina statybininkus, vairuotojus ir kitus, savo darbo vietose sveikata ar gyvybe rizikuojančius asmenis. „Jei darbdavys neatkreips į tai dėmesio ir nepraneš „Sodrai“ prieš dieną iki įdarbinimo, įvykus nelaimei, jo laukia ir atsakomybė, ir baudos“, – sakė direktorė.
Darbdaviams aktualu turėtų būti ir tai, kad nuo šiol nebegalės be pagrindo prašyti atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimo terminą. Pasak L. Nagienės, pastebėta, kad darbdaviai tuo piktnaudžiauja – pirmiausia atsiskaito su tiekėjais, bankais, o „Sodros“ įmokas prašo atidėti. Nuo šiol taip nebebus. Prašymą reikės motyvuoti, o „Sodra“ tuos motyvus dar ir patikrins – ar verslininkas išties neturi iš ko susimokėti.
Užsiimantiems individualia veikla siūloma lengvata – deklaruojant pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo pačiu galima užpildyti ir „Sodrai“ skirtą priedą. Tada „Sodrai“ nebereikės teikti atskiro pranešimo.
Anot direktorės, keitėsi ir nedarbingumo pašalpų mokėjimo tvarka. Jei darbuotojas susirgo, jis gali eiti tik pas gydytoją, į procedūras, o pakeliui užsukti į vaistinę, maisto prekių parduotuvę. Negalima lankytis renginiuose, lydėti vaikų į darželį ar mokyklą, dirbti sode ir t. t. Jei darbdavys įtaria, kad darbuotojas gydytojo paskirtą režimą pažeidžia, gali kreiptis į gydytoją, „Sodrą“ arba pats, sudaręs komisiją, sergantįjį patikrinti. Nustačius režimo pažeidimus, nedarbingumo pašalpa gali būti nemokama. Taigi tvarka gerokai sugriežtinta. Kaip sakė L. Nagienė, iki šiol darbdaviai neretai skųsdavosi: pavyzdžiui, statybinės organizacijos darbuotojas pasiima vadinamąjį biuletenį, į darbą neina, bet kažkur uždarbiauja. Dabar tokių atvejų turėtų gerokai sumažėti.
