Nuo šių metų sausio 1-osios šiek tiek pakoreguotas Pensijų įstatymas. Tad atsirado naujovių, su kuriomis „Plungės“ skaitytojus supažindino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė. Beje, naujovės – ne tik pensininkams, bet ir bedarbiams bei draudėjams.
Kaip pasakojo L. Nagienė, gruodžio 29-ąją Seimas pritarė, kad būtų pakeistas Pensijų įstatymo straipsnis, susijęs su pensijų apskaičiavimu. Šis pakeitimas planuotas jau nuo 2009-ųjų, tačiau dėl krizės kelerius metus atidėliotas. Vis dėlto dabar jam pritarta.
Iki šiol koeficientas, pagal kurį skaičiuotas pensijos išmokos dydis, buvo išvedamas iš 1984-1994 metais ir po 1994 metų gauto darbo užmokesčio dydžio (metines draudimines pajamas padalijus iš tų metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio). Iš 1984-1994 metais gauto atlyginimo žmogus galėjo pasirinkti penkerių metų (iš eilės) jam naudingiausio laikotarpio atlyginimą, po 1994 metų gautos draudiminės pajamos skaičiuotos visos, be pasirinkimo.
Įstatymo pakeitimas žmogui leidžia rinktis, ar, apskaičiuojant pensijos išmokos dydį, pajamas skaičiuoti kaip anksčiau, ar skaičiuoti tik iš vėlesnio, po 1994 metų gauto atlyginimo. Pasinaudoti šia naujove galės nauji ir dirbantys (ne mažiau, kaip vienerius metus po pensijos paskyrimo) pensininkai, turintys galimybę kasmet kreiptis į „Sodrą“ dėl pensijos perskaičiavimo. Senieji pensininkai (kurie jau gauna išmokas ir nedirba) dėl perskaičiavimo kreiptis nebegalės.
Anot L. Nagienės, jos neretai klausiama, kam šios permainos naudingos? „Jos ypač naudingos biudžetininkams, pavyzdžiui, mokytojams, medicinos darbuotojams ir kitiems, kurie sovietmečiu uždirbo mažiau, o po 1994 metų gaudavo jau didesnius atlyginimus“, – sakė L. Nagienė. Jiems skaičiavimas pagal 1984-1994 metais gautą atlyginimą būdavo itin nuostolingas.
Tiems, kas 1984-1994 metais dirbo gamyboje ir gavo gerus atlyginimus, palanku, kai pensija skaičiuojama ir iš to laikotarpio. Pastarieji galės rinktis senąją, iki šiol galiojusią pensijos išmokos dydžio skaičiavimo metodiką.
Pasak L. Nagienės, skaičiuojant pensijos dydį, labai svarbus turimas darbo stažas. Vyrams į jį įskaičiuojamas ir tarnybos sovietų armijoje laikas. Tiesa, kartais klystama – galvojama, kad į stažą įtraukiamas ir mokymosi laikas, bet taip nėra. Dar vienas svarbus dalykas, kad nebėra sąvokos „nepertraukiamas darbo stažas“, dabar „Sodra“ skaičiuoja tik faktiškai dirbtą laiką.
L. Nagienė sakė iš gyventojų daug klausimų sulaukianti ir dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos bei II laipsnio valstybinės pensijos mokėjimo. Mat buvo skelbiama, kad nuo šių metų sausio 1 d. nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydis bus grąžintas į
ikikrizinio laikotarpio (dabar asmenys gauna 180 Lt, o gaudavo 200 Lt). Tačiau ši naujovė neįsigaliojo.
Neįsigaliojo ir dar vienas pakeitimas. Mat žadėta, kad nuo sausio 1 d. II laipsnio valstybinę pensiją gaus ne tik tos mamos, kurios užaugino (iki 8 metų) ir gerai išauklėjo 7 vaikus, o ir užauginusiosios penkis. Ši įstatymo pataisa nukelta metams.
Iki šiol priešlaikinę pensiją galėjo gauti asmenys, turintys 30 metų darbo stažą ir iš „Sodros“ negaunantys jokių kitų išmokų. Šis punktas papildytas tuo, kad asmuo jokių išmokų negali gauti ir iš kitų Europos Sąjungos šalių.
Nuo šių metų nedarbo išmokas bedarbiams mokės jau ne darbo birža, o „Sodros“ Utenos skyrius. Tvarka tokia: netekęs darbo, žmogus kreipiasi į teritorinę darbo biržą ir teikia prašymą, kad jam būtų skiriama nedarbo išmoka; darbo birža per 8 dienas nusprendžia, ar asmeniui suteikti bedarbio statusą; jei taip, jo duomenys perduodami „Sodros“ Utenos skyriui, ten sprendžiama, ar skirti nedarbo pašalpą, koks jos dydis. Pasak „Sodros“ Mažeikių skyriaus vadovės, žmogui reikės nueiti tik į savo darbo biržą, į Uteną jam važiuoti tikrai nereikės. Na, o informaciją, jei kas neaišku dėl nedarbo išmokos, asmuo gaus ir biržoje, ir savoje „Sodroje“.
„Kol naujovę įsisavinsime, baiminamės, kad gali kilti kokių nesusipratimų. Tad iš anksto už juos atsiprašome“, – sakė L. Nagienė.
Be to, nuo šių metų itin sugriežtinta bedarbių nedarbingumo kontrolė (vadinamieji biuleteniai). Mat iki šiol buvo bandančiųjų gudrauti – neva susirgdavo, o tol, kol serga, jiems būdavo pratęsiamas nedarbo išmokos mokėjimas. Dabar 100 procentų tikrinami gydytojų bedarbiams išduoti nedarbingumo pažymėjimai.
„Sodra“ turi naujienų ir draudėjams (darbdaviams), įdarbinusiems asmenų, turinčių nacionalinę D vizą (t. y. užsieniečių). Tie draudėjai iki gruodžio 31 d. turėtų atleisti tokius darbuotojus, į formą įrašydami atleidimo priežasties kodą 99, o sausio 1 d. juos vėl priimti, taip pat įrašydami kodą 99. Atlikus šiuos veiksmus, „Sodros“ sistema žinos, kuriems darbuotojams neskaičiuoti sveikatos draudimo įmokų. Būtent turintiesiems nacionalinę D vizą mokėti ir nereikia.
„Jei pensininkams, bedarbiams, dirbantiesiems ar darbdaviams kas neaišku, kreipkitės į „Sodrą“. Pakonsultuosime, pasiaiškinsime, paieškosime jums palankiausio varianto“, – sakė direktorė L. Nagienė.
