Pirmą liepos savaitę Kuliuose šurmuliavo VI Sofijos festivalis. Šiųmetė šventė iš ankstesnių išsiskyrė įvairių ekskursijų gausa. Kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti. Tad nepatingėjusiems ir įsitraukusiems į siūlomus turus tai buvo neįkainojama patirtis ir galimybė praturtinti žinių bagažą. Nenusigręžta ir nuo jaunosios meno kūrėjų kartos.
Jaunieji kūrėjai
Festivalis pradėtas Kulių vasaros kino akademijos kūrybiškumo hakatonu. Beje, ši kino akademija surengta pirmą kartą. Čia jaunuoliai turėjo galimybę susipažinti su kinu ir kurti savo filmą. Jaunimas trumpametražį filmą pavadino „Nežinomas gyvenimas“. Kino stovyklą ir hakatoną organizavo Klaipėdos jaunimo teatras.
Dar vienas žvilgsnis į jaunuosius kūrėjus – menininko Martyno Pekarsko atvira tapybos akcija Kulių parke. Tai – choreografija paremta didelio formato kompozicija ant drobės, būtinai su muzika.
Po poros dienų kuliškiai ir kiti festivalio dalyviai turėjo dar vieną galimybę pasigrožėti jaunystės ir patirties derme – M. Pekarsko ir Valentino Varno tapybos paroda „Antropoceno žmogus šiuolaikinio dailininko akimis“. Pasak parodos autorių, ši tema pasakoja apie erą, nuo kurios įtaką Žemei pradėjo daryti žmogus. M. Pekarskas tai įvardija kaip apokalipsę.
Istoriją menantys turai
Kaip ir minėta, per visą savaitę buvo suorganizuotos net keturios istorinės ekskursijos. Gidė Inga Blėdienė norinčiuosius kvietė į tris turus po Kulius. Pirmoji ekskursija „Kuliai – nuo akmens iki rašmens“ apėmė laikotarpį, kai vietinių dvasininkų dėka miestelyje buvo išsaugota caro uždrausta lietuvių kalba ir raštas. Tereikėjo įsiklausyti į išlikusių autentiškų statinių ir Kuliuose gyvenusių žymių žmonių gyvenimo istorijas, kad suprastum jų reikšmę kultūriniame Lietuvos ir pasaulio gyvenime.
Kita ekskursija – „J. Tumas-Vaižgantas ir kiti Kulių kontrabandininkai“. Reikia pastebėti, kad Kulių istorijoje žodis „kontrabandininkas“ turi teigiamą reikšmę. Ekskursijos metu kalbėta apie tai, jog pačias geriausias sąlygas draudžiamai spaudai redaguoti ir platinti Kuliuose rado kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Daugeliui žinoma, kad Kuliuose veikė daug žymių knygnešių, yra išlikę netikėčiausių jų slaptos veiklos istorijų, tačiau ar daug yra žinančių, kad pats netikėčiausias knygnešys, galėjęs 1899 m. gabenti draudžiamas knygas ir nebijoti būti sučiuptas, buvo Plungės kunigaikštis Mykolas Oginskis?! Knygų „kontrabandininkės“ etiketę galima drąsiai klijuoti ir Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei, kuriai vaikystėje yra tekę paskubomis nešti draudžiamas knygas.
Trečias istorinis turas buvo skirtas iš arčiau susipažinti su S. Kymantaite-Čiurlioniene – „Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės Kuliai“.
Festivalio uždarymo dieną kuliškiai ir ne tik jie buvo pakviesti į paskutinę istorinę kelionę – „Taško“ teatro aktorių teatralizuotą ekskursiją „Kuliai – istorijos ir laiko dėlionė“. Istorinių šios gyvenvietės personažų vedami ekskursijos dalyviai leidosi į savotišką kelionę laiku bandydami atsakyti: kaip akmens amžiaus gyvenvietė išaugo į kultūringą miestelį? Kokį Kulių identitetą liudija vietos gyventojai? Kokį pėdsaką Kulių kultūrai ir istorijai paliko J. Tumas-Vaižgantas, S. Kymantaitė-Čiurlionienė, knygnešiai ir kitos iškilios Lietuvos asmenybės?
Istoriją atskleidžia ne tik pastatai, prisiminimais besidalijantys žmonės, bet ir gamta. Tad nepatingėjusieji atsikelti anksčiau, nepabūgusieji lietumi grasinančio dangaus festivalio uždarymo dieną kartu su gamtos fotografu ir girininku Alvydu Vengaliu bei gamtininku, filmo „Sengirė“ autoriumi Mindaugu Survila leidosi į meninių-gamtinių patirčių turą Reiskių tyre.
Staigmenos – premjeros
Žinoma, festivalyje neapsieita be muzikos ir dainų, filmų ir spektaklių. Lankytojai pamatė Valentino Masalskio režisuotą „Taško“ teatro muzikinį spektaklį visai šeimai „Mitai“, Klaipėdos jaunimo teatro grupės „Graži ir ta galinga“ spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“ premjerą, išankstinę režisieriaus Marato Sargsyano lietuviško filmo „Tvano nebus“ premjerą. Beje, pagrindinį vaidmenį filme atlieka V. Masalskis. Kino juosta apkeliavo Venecijos, Transilvanijos, Talino ir kitus tarptautinius kino festivalius, o rugpjūčio mėnesį bus pristatyta Lietuvos žiūrovams.
Sofijos festivalio gerbėjai jau įprato, kad kasmet jų laukia kas nors naujo – į Kulių miestelį kviečiami charizmatiški įvairių pasaulio kultūrų atstovai, pasirodantys Lietuvoje pirmą kartą. Šių metų organizatorių dovana – prancūzų neoretro grupė „Le Balluche de la Saugrenue“. Kuliškiai po šio koncerto jautėsi lyg pabuvę Paryžiaus bohemos aukso amžiuje.
Spalvingas jomarkas
Sofijos festivalis skirtas visiems: mažiems ir vyresniems, linksmiems ir santūresniems. Šeštadienis ir buvo ta diena, kai veiklos rado kiekvienas. Ryte pasidžiaugę klounų teatro studijos „Dulidu“ spektakliu „Kaip atsirado drugeliai“, vidurdienį visi rinkosi į spalvingą jomarką, kur miestelį žadino ir gerą nuotaiką kūrė ne tik klounai, bet ir varinių pučiamųjų ansamblis – Klaipėdos „Brass“ kvintetas.
Kaip žinome, grįžti iš jomarko tuščiomis nevalia. O prekių, kaip sakoma, kiekvienam pagal pageidavimą ir piniginės storį: menininkų ir dizainerių kūriniai, sendaikčiai. Nosį kutenantis tradicinių Kulių beigelių kvapas taip ir kvietė paragauti. O pasičiupus arbatos su kaimynais ar menininkais bendrauti paprasčiau.
