Ukrainos karo kontekste aktualu tapo kalbėti ir apie sovietų ideologijos nebyliuosius liudininkus – tarybinių laikų reliktus su sovietine simbolika. Paminklai, monumentai, kiti sovietmetį aukštinantys ir menantys objektai, kai kurie jų turintys ir kultūros paveldo statusą – jų mūsų valstybės teritorijoje, pasirodo, dar netrūksta. Savivaldybės ėmėsi spręsti, ką su tokiu paveldu reiktų daryti. Griauti ar palikti – nuomonių yra įvairių. Kokia situacija Plungės rajone? Apie tai diskutuota Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje. Panašu, kad didelio galvos skausmo šiuo klausimu išvengsime, nes, lyginant su kitomis savivaldybėmis, sovietų ideologiją skleidžiančių ženklų pas mus beveik nebėra.
Padiskutuokime
Diskusija minėtąja tema Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje kilo Jono Mockūno iniciatyva. Jaunojo politiko manymu, tai, kas vyksta Ukrainoje, ir rusų kareivių naudojami metodai leidžia suprasti, kad Sovietų Sąjungos ideologija karą pradėjusiai tautai vis dar yra siekiamybė ir pavyzdys. „Nematau tikslo, kodėl sovietinę ideologiją menantys ženklai turėtų būti saugomi pas mus. Padiskutuokime, koks turėtų būti jų likimas, kaip ir kur juos reiktų iškelti, jei taip nuspręstume“, – kvietė J. Mockūnas.
Septyni tokie objektai
Informaciją šiuo klausimu komitetui pristatė Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas, atsakingas už paveldosaugą, Gintaras Ramonas. Jis sakė, jog šiandien sovietų ideologiją galimai skleidžiančių ženklų Plungės rajono savivaldybėje nėra daug. Jo surinkta medžiaga – negausi, pavyko užfiksuoti bene septynis objektus, kurie labiau savo užrašais gali liudyti tarybinių laikų ideologiją. Pastebėta, kad dalis šių objektų, daugiausia paminkliniai akmenys, yra pastatyti privačiuose sklypuose, taigi Savivaldybė reikalui esant juose neturėtų teisės vykdyti likvidavimo darbų. Yra ir tokių, kurie saugomi kaip turintys kultūros paveldo statusą, todėl kalbėti apie jų pašalinimą be leidimo nelabai ir galima.
Kultūros paveldo vertybių sąraše esantys objektai daugiausia stovi savivaldybės valdomuose sklypuose. Vienas jų – viduriniosiose miesto kapinėse esantis monumentas, ant kurio iškaltas tekstas: „Žydėkite, žibuoklės ir pienės, ir purienos, o jūs, artojai, arkite sau žemę ir berkite grūdus. 1941 metais sušaudytiems tarybiniams žmonėms.“
Pasak G. Ramono, dar vienas ženklas, galimai keliantis nepasitenkinimą ir skleidžiantis sovietų ideologiją, yra likęs Plungės karių kapinėse, esančiose vadinamajame kareivinių rajone. Kapinės buvo įkurtos 1950 metais iš viso rajono suvežus karių palaikus. Iš viso čia palaidotųjų – 257. Kapinėse kažkada buvo cementinė priklaupusio kario skulptūra. „Skulptūra nukelta, tačiau yra išlikęs užrašas lietuvių ir rusų kalbomis: „Broliškieji kapai tarybinės armijos karių, kritusių mūšiuose išlaisvinant Plungės miestą 1944–1945 m.“, – kalbėjo vyr. specialistas.
Siūlymas – pasitarti su vietos žmonėmis
Diskusijų sukėlė G. Ramono informacija apie Kulių apylinkėse stūksantį atminimo paminklą su užrašu: „Šioje vietoje 1950 m. birželio mėn. 18 d. nacionalistai nužudė Joną Jonauską – pirmąjį „Pergalės“ kolūkio pirmininką.“ Paminklas stovi kelio apsaugos zonoje arba privačiame sklype – dar būtina tai išsiaiškinti. Ar verta šį akmenį pašalinti? Jolanta Skurdauskienė atkreipė dėmesį, jog galbūt prieš priimant bet kokį sprendimą reikėtų pirmiausia pasitarti su vietos žmonėmis. Jos turima informacija, apie minėtąjį pirmininką žmonės atsiliepia teigiamai. „Gal tegu seniūnija kreipiasi į tą šeimą ir išsiaiškina situaciją“, – siūlė politikė.
Komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė pažymėjo, jog bet kokiu atveju būtina laikytis bendros šalyje priimtos politikos, kad kultūros paveldo apskaitoje ir kapinėse – ypač jose – esantys objektai, kurie galimai net ir skleidžia sovietų ideologiją, turėtų būti neliečiami. Nebent būtų gautas leidimas iš Kultūros paveldo departamento. O privačiuose sklypuose esantys objektai, galimai skleidžiantys tarybinę ideologiją, daugiau diskusijų kelia dėl juose užfiksuotų abejotinų užrašų.
Pasak komiteto narės Juditos Stankutės, gal vertėtų dėl galimybės pašalinti tokius objektus pasikalbėti su tų sklypų savininkais? Komiteto posėdyje išsakyta ir nuomonė, jog galbūt tikslinga būtų informuoti savininkus, kad pati Savivaldybė už savo lėšas sutiktų pašalinti tą atminimo akmenį, gal tada sklypų savininkai labiau sureaguotų į prašymą?
Komiteto pirmininkės pavaduotojas Audrius Misiūnas pastebėjo, kad gal vertėtų įpareigoti seniūnus surinkti detalesnę informaciją ir „apsižiūrėti savo valdose“, gal yra žmonių, kurie paprasčiausiai nekreipia dėmesio į jų sklypuose esančius panašius objektus. „Seniūnams būtų paprasčiau pasikalbėti su žmonėmis, taip išvengtume formalumų siuntinėdami raštus“, – sakė politikas.
Apibendrindamas savo surinktą informaciją, G. Ramonas pasidžiaugė, kad Plungės rajone, kaip minėta, nėra gausu objektų, skleidžiančių sovietinę ideologiją. „Laiku susitvarkėme“, – replikavo J. Stankutė.
Ir išties sovietinį paveldą menančių ženklų šią dieną Plungėje beveik nėra. O jų tikrai buvo. Pavyzdžiui, ant Plungės geležinkelio stoties pastato buvo iškabinta atminimo lenta sovietų kariams, autobusų stoties teritorijoje taip pat stovėjo didžiulis paminklinis akmuo tarybinei armijai išvaduotojai atminti, turėjome ir paminklą SSRS konstitucijai… Žinomiausias monumentas stovėjo Plungės miesto centre – paminklas Vladui Rekašiui. Jis 1990 metais buvo nukeltas ir išvežtas į Grūto parką.
Ar keisim gatvių pavadinimus?
Diskutuojant minėtąja tema užsiminta, jog yra gautas raštas iš Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos – „Kreipimasis dėl sovietinę santvarką propaguojančių gatvių pavadinimų keitimo“. Pastebėta, jog, reaguojant į tai, būtų galima diskutuoti dėl kai kurių gatvių pavadinimų, pavyzdžiui, Plungėje esančios S. Nėries gatvės ir S. Nėries skersgatvio bei Kuliuose Pergalės gatvės. Ar įmanomas jų pavadinimų keitimas?
Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys atsakė, kad šiuo klausimu vertėtų išklausyti pačių gyventojų nuomonę. „Gatvės seniūnaičiai galėtų organizuoti žmonių apklausą. Jei nubalsuoja už pavadinimo pakeitimą, tada sprendimo imasi ir Savivaldybės taryba“, – pabrėžė vedėjas.
Amerikonu padlaiziai net mirusiu bijo Tarybiniu zmoniu.
Nusigraužk veidą benkarte.