Metų pradžioje Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės „Litspringas“ prašymas leisti išsinuomoti papildomą žemės sklypą Plungėje, Stoties g. 5A, veiklai plėsti. Tąsyk politikams kilo klausimų. Prie šios temos grįžta ir vasarį surengtame komiteto posėdyje. Šįkart paaiškėjo, kad trukdžių lyg ir nėra, bet… sprendimo priėmimą esą vilkina ir pagalius į ratus kaišioja Savivaldybės administracija.
Bendrovės planai
Kaip metų pradžioje sakė Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė, UAB „Litspringas“ veikla visiems puikiai žinoma, nes dar 2018 metais buvo pritarta regioninės svarbos projekto įgyvendinimui, bendrovei buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas ne aukciono būdu. „Litspringas“ tą projektą įgyvendina sėkmingai ir numato plėtrą. Įmonė savo rašte nurodė, jog sklypas reikalingas sandėliavimo patalpoms, sandėliavimo teritorijai.
Anot Ž. Vaitkuvienės, yra trys būdai suteikti pageidaujamą žemės sklypą: valstybinės žemės nuoma, jos išsipirkimas arba regioninės svarbos projekto statuso suteikimas. Tiesa, sklypas kol kas užimtas, bet kovo 2 dieną nuomos sutartis nutrūko, o Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prašo Savivaldybės pateikti nuomonę dėl tolesnio žemės sklypo panaudojimo galimybių.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys papildė, jog visas sklypas – 3,8 ha ploto, tačiau 1,25 ha plote nėra jokių statinių ir NŽT nėra pagrindo pratęsti nuomos sutartį. O bendrovės teritorija ribojasi su minimu sklypu. Skyriaus vadovo manymu, sklypo suteikimas regioninės svarbos projektui įgyvendinti – pats tikslingiausias ir įpareigojantis.
„Litspringo“ direktorius Egidijus Rapalis komiteto posėdyje kalbėjo, jog, be to, kad sklypas ribojasi su bendrovės turima teritorija, jie turi įsipareigojimų ir bendram „Lietuvos geležinkelių“ ir Savivaldybės vystomam projektui – geležinkelio atšakai nutiesti (sklypas ribojasi su atšaka – aut. past.). Pasak direktoriaus, bendrovė šiais ir kitais metais planuoja investicijas į du naujus objektus: vienas pastatas statomas, kitas suprojektuotas. Investicijos – 10 mln. eurų, bus įdarbinta 50 žmonių, tad regioninės svarbos projekto statusui suteikti rodikliai kaip ir įgyvendinami.
Abejonės
Posėdyje meras Audrius Klišonis akcentavo, jog vienas iš pagrindinių uždavinių – kad pramonės teritorija būtų funkcionuojanti. NŽT nėra jokio skirtumo, teritorija funkcionuoja ar ne. „Pramonės teritorija, kuri buvo ir anksčiau planuota, čia turi savo apsaugos zonas, ir vykdant pramonės plėtrą toje pačioje teritorijoje turima gerokai mažiau klausimų, ypač jei yra netarši gamyba, su kaimynais, su gyvenamaisiais namais“, – kalbėjo meras. Jo manymu, reikėtų gerai pasvarstyti, kas naudingiau Savivaldybei. Plungė vienintelė apskrityje turėjo du gerus regioninės plėtros pavyzdžius, tad žiūrint į priekį labiau apsimokėtų turėti išvystytą teritoriją, kad ten kurtųsi darbo vietos.
Tiesa, T. Jocys atkreipė dėmesį, kad teritorijos, kur tvarkoma geležinkelio atšaka, potencialumas ir yra sandėliavimas, tačiau logiška, kad sandėliavimo teritorijoje darbo vietų neatsiranda. Tad kyla klausimas, kaip Regiono plėtros taryba priims galimą sprendimą dėl projekto pripažinimo regioninės svarbos, jei darbo vietų ir kiti rodikliai bus pasiekiami kitame sklype.
E. Rapalis sukonkretino, jog bendrovė projektuoja armatūros cechą, tačiau jei prašomas sklypas nebus skiriamas, šios investicijos „Litspringas“ nebedarys.
Komiteto nariai prašymo kategoriškai neatmetė, tačiau paliko laiko išsiaiškinti kilusius klausimus su Regiono plėtros taryba.
Sprendimas stalčiuje?
Prie „Litspringo“ prašymo vasarį komiteto narius sugrąžino Česlovas Kerpauskas.
Posėdyje dalyvavęs Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas Č. Kerpauskui atsakė, jog NŽT duotas atsakymas, kad Savivaldybė šiuo metu nesiūlo sklypo nei nuomoti, nei parduoti. Kai baigsis nuomos sutartis, tada bus galima svarstyti ir pateikti tarybai dėl regioninės svarbos projekto.
„Paprastai šeimininkas elgiasi protingai. Šioje vietoje matau, kad yra „neskaniai“. Kovo mėnuo po tarybos posėdžio – kitą savaitę. Manau, kad stabdymas truputį negražus. Bet kuriuo atveju, kai priimame sprendimus, yra galimybė, kad jie nuo kada nors įsigaliotų. Gamyba – planuojamas dalykas. Yra padaryti namų darbai. Iš Regiono plėtros tarybos gautas atsakymas, kad jie neprieštarauja ir kad turi būti pagrįsta, ką „Litspringas“ yra padaręs, o dabar Savivaldybės tarybos sprendimo projektas yra parengtas, jis galėjo būti teikiamas komitetui, bet Savivaldybės administracija tiesiog blokavo. Manau, kad tai nėra pats geriausias dalykas. Kabliukų gali būti. Gali būti kabliukas, kad sutartis baigiasi kovo mėnesį, bet ar mes ieškome būdų, kaip padaryti ar kaip nepadaryti. Šiuo atveju matau, kad ieškome, kaip nepadaryti“, – replikavo A. Klišonis.
Į pastabą sureagavęs M. Kaunas patikslino, jog šitokiu būdu Savivaldybės administracija ieško teisėtų būdų išspręsti klausimą. „Sutartis dar nėra nutraukta, tad kaip administracija gali priimti teisinius sprendimus, kai sklypo naudotojas yra, o mes parašome, jog atiduodame. Mes taip daryti negalime. Nekilnojamojo turto registro išraše matau, jog yra sklypo nuomininkas, sutartis dar nenutraukta, o mes jau jį dalijame. Jei jūs tokį sprendimą prisiimate, jūs kaip frakcija galite „nešti“ jį į tarybą“, – kalbėjo jis.
Nors „Litspringo“ prašymas ir sprendimo projektas turėjo pasiekti vasario tarybą, bet… prieš tai suplanuotas Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdis neįvyko, nes nesusirinko kvorumas.
Atsakymas „Litspringui“ bus pateiktas šį mėnesį.
