Steigti… getą ar imtis naujų statybų?

Prieš kurį laiką rašėme, kad vienas iš Plungės technologijų ir verslo mokyklai priklausančių bendrabučių Mendeno gatvėje gali pakeisti savo paskirtį – tapti pastatu, kuriame bus įrengti socialiniai būstai. Šis klausimas plačiau padiskutuoti buvo įtrauktas į šią savaitę vykusių Plungės rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos bei Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetų posėdžių darbotvarkes ir sukėlė nemenkas diskusijas. Politikai sukryžiavo ietis, ar pasirinkimas dėl minėtojo bendrabučio būtų teisingas, o gal geriau būtų likti prie pradinių planų – statyti naują socialinių būstų daugiabutį Skyplaičių gatvėje?

Socialinio būsto fondo plėtros galimybių klausimas pirmiausia nagrinėtas Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje. Klausimą pristačiusi Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Toma Rupeikė informavo, jog per regioninės plėtros priemonę Plungės rajono savivaldybei yra numatyta skirti apie 1,7 mln. eurų (su Savivaldybės prisidėjimu) socialinio būsto statybai. Pastebėta, kad pagal ankstesnius užmojus Savivaldybė ketino pradėti tokias statybas Skyplaičių gatvėje Plungėje. Naujame name turėtų būti įrengta 12 butų, iš kurių – 2 butai daugiavaikėms šeimoms ir 10 – neįgaliems asmenims, kadangi ši regioninės plėtros priemonė turi būtent šią tikslinę grupę.
Taip pat akcentuota, kad atsižvelgiant į tai, jog šią dieną laukiančiųjų socialinio būsto eilė yra labai ilga – 172 šeimos, siūloma svarstyti ir kitą alternatyvą: perimti valstybės turtą – Plungės technologijų ir verslo mokyklos bendrabutį – Savivaldybės žinion, jį rekonstruoti ir pritaikyti socialiniams būstams.
„Šiame bendrabutyje būtų galima įrengti nuo 32 iki 42 butų. Dalį rekonstrukcijos kainos būtų galima finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų įrengiant būstus daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliesiems, o likusi dalis būtų finansuojama Savivaldybės biudžeto lėšomis“, – pažymėjo T. Rupeikė ir pridūrė, jog, preliminariais skaičiavimais, minėtojo bendrabučio rekonstrukcija atsieitų apie 4–5 mln. eurų. „Jei bus pritarta būtent šiam pasiūlymui, Savivaldybės administracija pradės rengtis techninio projekto pirkimui, jo rengimo procedūroms, lygiagrečiai vykdysime ir valstybės turto perdavimo Savivaldybei procedūras. Mums reikia protokolinio sprendimo, kokiu keliu vykdysime socialinio būsto fondo plėtrą, nes iki liepos 28 dienos turime jau pateikti projektinius pasiūlymus“, – kalbėjo specialistė.
Mokyklos bendrabučio rekonstrukcijos nauda pirmiausia suabejojo Liudas Skierus. Politikas ne tik kritikavo rekonstrukcijos kainą, esą pagal pirminius skaičiavimus išeitų, jog vienas butas čia kainuotų apie 120 tūkst. eurų! „Nė vieno socialinio būsto neperkame daugiau nei už 100 tūkst. eurų. Be to, pagalvokime, kokioje terpėje gyvens tų šeimų vaikai, čia bus grynas getas“, – dėstė L. Skierus. Jo nuomone, sutelkti socialinio būsto laukiančius asmenis į vieną krūvą – itin bloga mintis. „Išleisime krūvą pinigų ir sukursime prastą „produktą“, – kritikavo bendrabučio rekonstrukcijos pasiūlymą jis.
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis su pastabomis nesutiko. Pirmiausia esą reikia atsikratyti stereotipų dėl socialinio būsto laukiančių asmenų: tai daugiausia yra jaunos šeimos su 2–3 vaikais, o ir turima praktika rodo priešingai. „Nausodyje, kur įrengti 8 butai, probleminių šeimų nėra, Narvaišiuose iš 15 butų yra tik 1 tokia šeima“, – dėstė meras. Rajono vadovo manymu, rekonstravus Plungės technologijų ir verslo mokyklos bendrabutį į socialinius būstus ir perėmus žemės sklypą čia bus galima formuoti ir kitus dalykus: vaikų žaidimo aikštelę, laisvalaikio zonas ir pan. – tai, ko šiame kvartale šiandien nėra.
Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje bendro sprendimo socialinio būsto fondo plėtros klausimu nepriimta. Prie vienodos nuomonės neprieita ir per Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdį. Pastarajame Mindaugas Kaunas taip pat siūlė atkreipti dėmesį į rekomendacijas, kurias dėl minėtojo būsto steigimo siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pirmiausia esą reikia vengti segregacijos.
„Rekomendacijos nurodo, kad reikia skatinti socialinę įtrauktį, stengtis, kad būstas nebūtų statomas ar įgyjamas formuojant atskiras teritorijas, kad nebūtų koncentruota į vieną vietą. Ar tikrai pats geriausias sprendimas būtų tuos socialiai pažeidžiamus žmones sukelti į vieną daugiabutį? O ir labai neaišku dėl finansinės pusės. Ar mes esame tokia turtinga Savivaldybė, kad galime taip viešuosius finansus švaistyti, nes 4–5 milijonai… Pinigų sumos didelės išeina“, – pabrėžė M. Kaunas, siūlydamas labiau įvertinti kitas alternatyvas dėl socialinio būsto plėtros: jei statyti, tai mažus daugiabučius, integruojant juos labiau į gyvenamąjį kvartalą, arba pirkti jau esamus butus: „Mačiau, kad yra parduodamas 61 butas Plungėje. 50 kv. m butą galima nupirkti už 60 tūkst. eurų ir dar kažkiek investuoti pritaikant jį neįgaliems asmenims.“
Nesuradus bendro sprendimo, socialinio būsto fondo plėtros klausimas „nusiųstas“ tarybai. Kokiu keliu bus nuspręsta eiti, paaiškės jau kitą savaitę.
Beje, įdomu tai, jog netrukus savivaldybės turės dar didesnį galvos skausmą dėl socialinių būstų, kadangi jau nuo 2025 metų jos bus įpareigotos būtinai per trejus metus suteikti socialinį būstą jo laukiančiam asmeniui.