Mėgėjai žvejoti stintas kasmet vis meldžiasi – ar šiemet bus ledas? Ar galės važiuoti į Kuršių marias? Pernai ledo nebuvo. Šiemet šioks toks yra, tad poledinės žūklės mėgėjai nesnaudžia ir vis suka Klaipėdos pusėn, o paskutiniu metu važiuoja net į Liepoją, prie Bartuvos upės.
Kai iš Ladogos ežero, kur gyvena agurkėliais kvepiančios žuvelės, Baltijos pajūriu jos patraukia neršti į upes, įtekančias į Kuršių marias, pirmiausiai žvejai suplūsta ant Palangos tilto. Dauguma turi susimeistravę specialius keltuvus tinklams pakelti ir per naktį vienas prie kito darbuojasi.
Kiti laukia, kol stintos ims plūsti į Kuršių marias. Kai sausio mėnesį ima kibti stintos, be Palangos tilto, dar žvejai žvejoja ir pačioje Klaipėdoje, uoste, marių pradžioje. Tik ten gylis – apie aštuoni metrai. O dar laivai plaukia ir ne visur leidžiama žvejoti.
Ten buvusieji pasakojo, kad laivas praplaukė pro pat ledą, ant kurio sėdėjo žvejai, – jis daugelyje vietų lūžo. Vandenyje atsidūrusius žvejus nuo lyčių nukėlė sraigtasparniu. Sako, kad laivas taip praplaukė tyčia. Mat už sraigtasparnį tenka susimokėti. Negaliu teigti, jog tai tiesa, bet…
Nugirdau, kad Latvijoje – kur kas paprasčiau. Nuvažiuoji į Liepoją, sustoji prie upės, paeini kokius 20 metrų ir jau žvejoji. Leidimas žūklei Latvijoje kainuoja 5 latus (24,4 lito) ir galioja tris mėnesius. Jokio ekologinio mokesčio – ne kaip važiuojant į Kuršių marias. O dar juk ir keltas kainuoja.
Žodžiu, varau į Latviją. Prie muitinės net sustoti nebereikia. Tik degalinėje imant leidimą, reikia turėti pasą.
Ten žvejojama tik naktį. Iš didžiulio Liepojos ežero per miestą tekanti upė yra kaip mūsų Minija deltoje. Ten nebuvęs skaitytojas negali įsivaizduoti, kiek tūkstančių žvejų sulipa ant ledo. Jis ima linkti, ne vienas ir įlūžo. Savo akimis mačiau, kaip žvejys niuktelėjo iki pažastų. Išsiropštė pats, bet žūklę praleido besišildydamas mašinoje… Tačiau kiekvienas mano, kad jam taip nenutiks.
Taigi su draugų kompanija įsikuriame ant ledo. Skylių gręžti net nereikia, jų lede – tūkstančiai. Stintos dažniausiai pradeda kibti apie 18 valandą. Kol nėra gero kibimo, fotografuoju ir filmuoju. Ant ledo daugiausiai girdėti kalbant lietuviškai. Prieinu prie vienos kompanijos – plungiškiai, greta besą telšiškiai. Kitoje kompanijoje – skuodiškiai. Net iš Medingėnų vyrus užtikau. Ir iš Šiaulių, Kauno, Vilniaus… Tai čia vardiju pakalbintus, o tų kompanijų – šimtai.
Turėjome informacijos, kad Latvijos policininkai baudžia, jei geri ant ledo. Turbūt nedaug yra žvejų, kurie spjautų į taurelę. Pasislėpę, bet vis išlenkdavo stikliuką…
Kai sutemo, upė nušvito kaip miestas. Bemaž kiekvienas ant galvos turėjo pritvirtintą prožektorių. Kiti besą atsivežę akumuliatorius. Į ledą įsuka grąžtą, pritvirtina lemputę – ir aplink šviesu. Dar kiti turėjo žvakių, didelių prožektorių. Nebuvau matęs tokio vaizdo.
O kaip žūklė? Tai priklauso nuo to, ar ilgai per naktį tūnosi ant ledo. Kas prigaudo puskibirį, o kas – visą kibirą. Kai kas tenkinasi keliomis dešimtimis stintelių.
