Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pirmą kartą atliko korupcijos rizikos analizę valstybės įstaigų ir savivaldybių veiklos srityse, susijusiose su vėjo energetikos plėtra. Tarp tikrintųjų įstaigų – Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) ir keturios savivaldybės – Akmenės, Kelmės, Telšių ir Plungės. Nors vėjo jėgainių statytojai pas mus dar tik dairosi vietų, STT jau įžvelgė prielaidų korupcijos rizikoms kilti.
Ką vertino?
Atlikdama korupcijos rizikos analizę, STT vertino, ar valstybės ir savivaldybių įstaigų numatytas vidinis teisinis reglamentavimas yra pakankamas, išsamus ir aiškus, kad būtų užtikrintas skaidrus procedūrų, susijusių su vėjo energetikos plėtra, vykdymas ir nebūtų sudaromos prielaidos korupcijos rizikoms kilti, taip pat įstaigų veiklą vykdant tokias procedūras bei tokių procedūrų vykdymo kontrolę.
Analizės tikslas: antikorupciniu požiūriu įvertinti įstaigų veiklą, susijusią su vėjo energetikos plėtra, nustatyti galimus korupcijos rizikos veiksnius, galinčius sudaryti prielaidas padaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, taip pat pateikti pasiūlymus, kurie padėtų geriau valdyti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius ir korupcijos riziką, siekiant minėtosios srities ir procedūrų skaidrumo.
Analizuotas laikotarpis nuo 2020 metų pradžios iki 2021 metų spalio 1 dienos, patikrinant įstaigų veiklą, susijusią su poveikio aplinkai vertinimo, leidimų išdavimo, teritorijų planavimo ar kitokia veikla, galinčia daryti įtakos vėjo energetikos projektų plėtrai. Taigi žiūrėta, kad šiai plėtrai nebūtų kaišiojami pagaliai į ratus, nes vėjo energetika juk – viena iš valstybės strateginių krypčių.
Reikalavo perteklinių duomenų?
„Plungės“ skaitytojai prisimena, jog dar 2018 metų pradžioje viena vokiečių kompanija išreiškė norą Žlibinų seniūnijoje statyti visą vėjo jėgainių parką. Specialiai tam Plungėje buvo įregistruota UAB „Plungės vėjo energija“, kuri su pertraukomis, bet judino projektą į priekį.
2020 metais „Plungės vėjo energijos“ užsakymu UAB „SWECO Lietuva“ atliko planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Plungės rajono savivaldybės administracija PAV rengėjai taip pat pateikė pastabas, į kurias turi būti atsižvelgta rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Viena iš pastabų: „Atlikti vėjo jėgainių parko vizualizacijas: iš Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios teritorijos ir Vilkaičių geomorfologinio draustinio geriausio matomumo aukščiausio teritorijos taško numatomų vėjo jėgainių kryptimis, kad būtų galima įvertinti vėjo jėgainių poveikį gyventojams ir kraštovaizdžiui.“ Kita pastaba: „Nustatyti, ar nėra daromas vizualinis poveikis viešosios pagarbos nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijai – Smilgių kaimo I kapinaitėms (Mažonėnų g. 10, Smilgių k.).“
Vertinant iš šalies, tokios pastabos kaip ir logiškos – Savivaldybės administracija rūpinasi, kad naujieji statiniai neužgožtų kraštovaizdžio, nedarytų neigiamo poveikio kultūros paveldui, gyventojams ir pan. Tačiau… STT matė priešingai ir konstatavo, kad „esanti praktika laikytina ydinga, nes sudaro galimybes savivaldybių administracijoms reikalauti perteklinių duomenų, dėl kurių savivaldybių administracijoms, vadovaujantis PŪV PAV įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, teikti išvadas kompetencija nepriskirta, ir tokiu būdu sudaryti sąlygas galimam procedūrų vilkinimui ir įtakoti neobjektyvių sprendimų dėl atrankos dėl PAV ar PAV programos / ataskaitos tvirtinimo procedūras.“
Taigi STT Plungės rajono savivaldybės merui Audriui Klišoniui ir Savivaldybės tarybai pasiūlė: užtikrinti, kad Savivaldybės administracijos teikiamos išvados atitiktų minėtajame įstatyme numatytas kompetencijas.
Sutarė dėl kompensacijos
Plungės rajono savivaldybės administracija STT informavo, jog Plungės rajono savivaldybės institucijos nėra sudariusios sutarčių su vėjo energetikos projektų vystytojais, paramos iš vėjo energetikos vystytojų nėra gavusios, o dėl galimų vietos bendruomenių sutarčių su vėjo energetikos vystytojais Savivaldybės administracija neturi informacijos. Dar nurodė, kad, atsižvelgdama į vėjo energetikos vystytojų iniciatyvą, organizavo tris pasitarimus su UAB „Plungės vėjo energija“, kurie vyko 2020 m. birželio 19 d. ir 2021 m. sausio 14 d. bei kovo 22 d.
Išanalizavę šių susitikimų protokolus, STT pareigūnai atkreipė dėmesį, kad 2020 m. birželio 19 d. vykusio susitikimo metu jame dalyvavę Plungės rajono savivaldybės tarybos nariai kritiškai pasisakė apie numatomą vystyti vėjo energetikos parką. Įvertintos šios politikų citatos: „vėjo jėgainės kuria ne tik vizualinę taršą, bet ir triukšmą, šešėliavimą, trukdo paukščiams“, „vėjo jėgainių statyba gali sukelti nemažai nepatogumų“, „gali trikdyti žemės ūkio techniką“, „bus smarkiai sumažinti plotai naujoms jaunų žmonių gyvenamųjų namų statyboms“, „ar būsima vėjo jėgainių nauda bus didesnė nei patiriami nepatogumai, tarša“.
Be to, vienas iš Savivaldybės atstovų pristatė užsienio valstybėse taikomą kompensacijų bendruomenei mechanizmą, kuris neapima valstybei mokamų teisės aktais numatytų mokesčių. Buvo klausta, ar vėjo energetikos vystytojas „ketina / planuoja / norėtų svarstyti panašią kompensacijos idėją Plungės rajono bendruomenėms“. UAB „Plungės vėjo energija“ atstovas patikino, kad „įmonė yra atvira diskusijoms ir įvairiems pasiūlymams laikydamasi įstatymų nuostatų“.
2021 m. sausio 14 d. vykusio pasitarimo metu Plungės rajono savivaldybės ir „Plungės vėjo energijos“ atstovai sutarė dėl tam tikrų kompensacinių įsipareigojimų bendruomenėms: kad investuotojas, t. y. „Plungės vėjo energija“, turėtų „įsipareigoti sutartimi kompensuoti Plungės rajono savivaldybės bendruomenei savivaldybės ploto netekimo ir milžiniškos vizualinės taršos poveikį“. Savivaldybė įsipareigojo: teisės aktų nustatyta tvarka ištaisyti Plungės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo techninę klaidą iwr panaikinti koliziją, įtraukiant trūkstamą reglamentą, nustatantį galimą žemės naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (tik vėjo jėgainėms įrengti). Be to, numatyta, kad Plungės rajono savivaldybės taryba arba administracijos direktorius, įvertinęs visuomenės pasiūlymus, priims sprendimą arba įsakymą dėl Plungės rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių keitimo ar koregavimo.
STT pastebėjo, kad tuomet, kai vyko šis pasitarimas, numatyto statyti vėjo jėgainių parko poveikio aplinkai vertinimas dar nebuvo atliktas, vadinasi, vizualinės taršos mastas dar nebuvo žinomas (o jau tartasi dėl kompensacijos už tai). Be to, kaip pažymi STT, Teritorijų planavimo įstatymas nenumato galimybės savivaldybės institucijoms prašyti kompensacijos už teritorijų planavimo dokumentų koregavimą.
Investuotojai persigalvojo
Kito pasitarimo, vykusio 2021 m. kovo 22 d., protokole nurodoma, kad „Plungės vėjo energijos“ atstovas išreiškė nuomonę, jog sausio 14 d. prisiimtas įsipareigojimas „buvo įvertintas įmonės atstovų ir galėtų būti traktuojamas kaip korupcijos apraiška. Todėl Plungės rajonui atnešti naudą siūloma per nekilnojamojo turto, gyventojų pajamų mokesčius“. Savivaldybės atstovai laikėsi savo pozicijos, jog mokesčiai yra mokami už bet kokį nekilnojamojo turto objektą, o kompensacija būtų už vizualinę taršą. „Savivaldybės taryba nenori konfrontuoti su rajono bendruomenėmis ir nepriims sprendimo, kuriam bendruomenės prieštarauja. Jei nebus susitarta su bendruomenėmis, nėra jokių mechanizmų tolesniam projekto vystymui. Bendruomenėms nepritarus, Savivaldybės taryba už projekto įgyvendinimą nebalsuos“, – toks buvo atsakas vėjo jėgainių statytojams.
STT tai įvertino ypač neigiamai: „Įvertinus tai, kas išdėstyta, teigtina, kad situacija, kai vietos savivaldos atstovai, galimai veikiami vietos bendruomenių / atstovaudami jų interesams / veikdami jų naudai, siekia gauti finansinę paramą kitais, nei teisės aktuose numatyta, būdais ir pagrindais, pasinaudodami jiems suteikta sprendimų priėmimo diskrecija, laikytina ypač ydinga ir gali būti vertinama kaip sudaranti sąlygas galimai neteisėtam naudos gavimui, piktnaudžiavimui, procedūrų vilkinimui, subjektyvių sprendimų priėmimui.“
Taigi Savivaldybė stojo gyventojų pusėn, siekdama, kad naudos iš vėjo jėgainių turėtų ne tik jų statytojai, bet ir gyvenantieji šalia, deja… Tai, pasirodo, – prieš įstatymą.
Dar viena pastaba
Atlikdama analizę, STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdyba pastebėjo, kad analizuojamu laikotarpiu vėjo energetikos veiklą vystančio ūkio subjekto darbuotojas yra giminystės ryšiais susijęs su aukštas pareigas Plungės rajono savivaldybės administracijoje einančiu asmeniu. Taip pat nustatyta, kad tas pats asmuo iš ūkio subjekto, užsiimančio dar ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimu, perėjo dirbti į VSTT – įstaigą, teikiančią išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.
Išvados ir pasiūlymai
Atlikusi analizę, STT konstatuoja: „Tam tikrais atvejais vėjo energetikos vystytojų ir vietos bendruomenių bei savivaldybių veiksmai, susiję su teikiama / gaunama parama, neatitinka paramos teikimą / gavimą numatančio teisinio reguliavimo nuostatų, kai viešojo administravimo subjektas priima paramą, įsipareigodamas veikti paramos davėjo naudai, arba siekia gauti finansinę paramą kitais, nei teisės aktuose numatyta, būdais ir pagrindais, pasinaudodamas turima sprendimų priėmimo diskrecija.“ Paminėta ir tai, kad kai kuriais atvejais savivaldybių veikla neatitinka įstatyme joms priskirtinų kompetencijų.
Plungės rajono savivaldybės administracijai siūloma užtikrinti gaunamos paramos teisėtumą ir atitikimą įstatymų nuostatas, sukuriant teisine ekspertize pagrįstą paramos gavimo sutarčių, bendradarbiavimo memorandumų ar kitų dokumentų kontrolės mechanizmą. Merui ir Savivaldybės tarybai – pagal kompetenciją teisinėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrinti, kad Savivaldybės vykdomųjų institucijų teikiamos išvados atitiktų įstatymu numatytas kompetencijas.
Mero komentaras
„STT mums davė terminą – per 3 mėnesius turime atsakyti, kokias priemones pritaikėme, kad užkirstume kelią korupcijos rizikai, o po metų esame įpareigoti vėl pateikti informaciją. STT plačiai pasisakė apie poveikio aplinkai vertinimo apimtis, apie vizualinę taršą, kurią sunku apibrėžti, apie paramą bendruomenėms, kuri ne visais atvejais yra teisėta. Minimas ir aukštas pareigas užimantis Savivaldybės administracijos darbuotojas, dėl kurio jau kreipiausi į korupcijos prevencija užsiimantį Savivaldybės darbuotoją ir jau rugsėjį lauksiu iš jo atsakymo.
Asmeniškai aš esu už vėjo jėgainių atsiradimą. Ir dėl to, kad turėtume alternatyvią energiją, ir dėl į biudžetą pateksiančio nekilnojamojo turto mokesčio, investuotojų įsipareigojimų tvarkyti kelius. Žinoma, galima kalbėti ir apie paramą bendruomenėms, bet tai turi būti daroma be landų korupcijai, be galimybių piktnaudžiauti. Kol kas šis projektas sustojęs, bet, tikiuosi, pavyks išjudinti, kol investuojantieji Telšiuose savo energija neužpildė kol kas tuščios aukštosios įtampos linijos“, – kalbėjo meras A. Klišonis.
