Studijos vadovė Eglė: „Baletas man – viskas“

Praėjusį penktadienį Plungės Senamiesčio aikštė alsavo užburiančia elegancija ir grakštumu – Plungės kultūros centro Eglės baleto studija pakvietė visus į tikrą šokio šventę. Įspūdingas renginys dar kartą leido pasidžiaugti baleto gracija ir plastika, o ir žadino tylų pasididžiavimą, kad Plungė turi studiją, kurioje skleidžiasi šio unikalaus šokio žanro grožis. Eglės baleto studijos siela – jos vadovė Eglė Norkevičiūtė-Novoruckienė. Studija – moters išsipildžiusi svajonė, o tai, kad kolektyve šiandien arti 150 šokėjų, – tarsi įrodymas, jog išdrįsti tą svajonę įgyvendinti išties buvo verta.

Užbaigė šeštąjį sezoną
Eglės baleto studija buvo įkurta 2015 metų rugsėjį. Šiandien jau užbaigtas šeštasis kūrybinės veiklos sezonas. Taigi mažasis jubiliejus buvo pernai. Gaila, jog pandemija ir karantinas tada sutrukdė įgyvendinti gražius planus – ruoštasi bendram su Plungės kultūros centro simfoniniu orkestru muzikiniam spektakliui. Tačiau studijos vadovė Eglė nenusimena – anksčiau ar vėliau visa tai įvyks. „Turbūt spektaklį pristatysime baigiantis septintajam sezonui. Aišku, dabar teks daug ką kurti, mokytis iš naujo, keisti grupes, rūbus, bet spektaklis vis tiek įvyks ir tą jubiliejų atšvęsime, o tada, žiūrėk, po trejų metų ateis ir kitas, dešimties metų, jubiliejus“, – šypsodamasi sakė vadovė.
Baleto studija – įgyvendinta svajonė
Tai, kad Plungėje pavyks suburti baleto studiją, Eglė tikėjo nuo pat pradžių. „Dvejus metus tyliai apie tai svajojau, niekam daug nepasakojau ir vieną dieną parašiau pareiškimą, jog išeinu iš darbo (baleto paslapčių tuomet Eglė mokė Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje – aut. past.)“, – prisiminė E. Norkevičiūtė-Novoruckienė. Aišku, prieš tai buvo kalbėta su Plungės kultūros centro vadovu Romu Matuliu. Jis patikėjo jaunos vadovės užsidegimu ir optimizmu, nors, kaip šiandien mena Eglė, tąkart ji tikrai nežinojo, ar bus vaikų, norinčių lankyti baleto studiją, ar šis šokio žanras bus patrauklus plungiškiams ir pan. Tačiau surizikavo, paruošė studijai įkurti reikalingą neformaliojo švietimo programą, pagal kurią ir dabar dirbama.
„Norėjosi, kad vaikai, besimokantys baleto, daugiau galėtų šokti scenoje, kad gautų didesnę savirealizacijos galimybę, kad vyktų į įvairius konkursus. Norėjau, kad su vaikais „eitume“ į profesionalesnį baletą, ne tik šoktume klasikinius šokius“, – priežastis, kurios skatino įkurti baleto studiją, vardijo mūsų pašnekovė.
„Baletas man – pašaukimas“
Eglė neslėpė – vadovauti baleto studijai nelengva. Jai, baigusiai choreografijos studijas ir dirbusiai liaudies šokių kolektyvo vadove, galbūt būtų buvę paprasčiau ir toliau tęsti šį darbą, tačiau širdis diktavo visai ką kita. „Baletas – mano pašaukimas, man tai – viskas. Man nėra nieko gražiau už baletą, už tą lengvumą, plastiką, skrydį… Tai darbas, bet kartu tikras malonumas, poilsis“, – jautriai apie savo meilę išskirtiniam šokio žanrui atsiliepė Eglės studijos vadovė.
Tą meilę šokiui vadovė nori perteikti ir savo šokėjoms. Tik įkūrusi studiją ji startavo su trimis šokėjų grupėmis. Taigi baimės, jog baletas nebus įdomus plungiškiams, nebeliko. Šiandien Eglės baleto studija vienija net 145 šokėjus. Tarp mergaičių – ir vienas berniukas!
Kolegė – buvusi mokinė
Šiuo metu Eglės baleto studijoje suformuotos septynios grupės. Ją lanko vaikai nuo 4 metų iki gimnazinio amžiaus. Jau bene porą metų Eglė turi kolegę – baletmeisterę Emiliją Lukošiūtę. „Emilija yra iš pirmosios mano baleto grupės laidos mergaičių. Ji studijavo choreografiją, tad pasikviečiau dirbti pas save į studiją. Šiuo metu Emilija ruošia mažiausiųjų grupes, tačiau pamažu pradės mokyti šokti ir vyresniuosius“, – buvusios ugdytinės, o dabar jau ir kolegės, darbu džiaugėsi E. Norkevičiūtė-Novoruckienė.
Eglei apmaudu, jog karantinas ir pandemija labai suvaržė studijos darbą. Kaip ir daugeliui neformaliojo ugdymo kolektyvų, teko dirbti nuotoliniu būdu. Aišku, lengva nebuvo, o ir vaikų motyvacija ėmė mažėti. Todėl stengtasi savo šokėjus sudominti, atrasti kitų būdų, skatinančių nepamiršti baleto. Taip gimė virtualūs konkursai lankstumui pademonstruoti ir „Kūrybos karuselė“. Pastarojo konkurso rezultatus buvo galima išvysti per penktadienį vykusį koncertą. „Visi soliniai numeriai, kuriuos pamatė žiūrovai, buvo kurti mano vaikų, aš tik kai kurias detales pataisiau. Labai didžiuojuosi savo vaikais“, – sakė vadovė.
Beje, baigiamasis koncertas praėjusį penktadienį suteikė progą pasveikinti vieną Eglės baleto studiją baigusią šokėją. Šiemet neformaliojo švietimo ugdymo pažymėjimas už puikiai įsisavintas baleto subtilybes įteiktas Faustai Ščiupokaitei.
Sezono pabaigai – spektaklis
Per šešerius veiklos metus Eglės baleto studijos vaikai dalyvavo gausybėje įvairių rajono projektų, respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Daugybę prizinių vietų pelnė tiek soliniai, tiek masiniai kolektyvo pasirodymai. Studija kasmet rengia vaikų baleto spektaklius.
Plungės visuomenei pristatyti jau trys spektakliai: „Princesėlės fleita“, „Išpuikusi princesė“, „Našlaitės ir princesė“. Šiuo metu, kaip minėta, rengiamas bendras projektas su Plungės kultūros centro simfoniniu orkestru – spektaklis „Coliukė“. „Baigiantis sezonui mūsų tikslas yra pristatyti ne ataskaitinį koncertą, o spektaklį“, – pažymėjo Eglė. Beje, kuriant spektaklius, vadovės atsakomybė būna ir choreografijos sukūrimas, ir muzikos parinkimas. Laukia atsakingas ir sunkus darbas.
„Mano namai – Plungė“
Vertindama praėjusį pandemijos paženklintą sezoną, E. Norkevičiūtė-Novoruckienė ateities planais dalijosi nedrąsiai. „Daug planuoji, bet kartais tenka nusivilti. Tikrai negalvojau, kad būsime taip uždaryti… Iš tikro tai spektakliai, konkursai, kelionės – tokie mūsų planai. Aišku, ir auginti kolektyvą, nors jau dabar nelabai galime priimti visus norinčiuosius, o dar nė rugsėjis neatėjo, kai būna pagrindinis naujų narių priėmimas“, – kalbėjo Eglė.
Pasidomėjus, ar talentingai baleto vadovei pačiai užtenka savirealizacijos, E. Norkevičiūtė-Novoruckienė trumpai susimąstė ir prisipažino, jog tikrai buvo sulaukusi ne vieno kvietimo vadovauti baleto studijoms kituose miestuose, netgi užsienyje, tačiau savęs kitur nematanti. „Mano namai – Plungė. Smagu kažkur išvykti, kažkur kitur pabūti, bet visada noriu grįžti čia. Save realizuoju su savo mergaitėmis, kartu tobulėjame ir džiaugiamės tuo, ką darome. Kai nuvažiuojame į konkursus, matau, kokios mes gražios ir kaip gerai šokame. Tikiu, kad ateityje tik augsime“, – įsitikinusi Plungės balerinų vadovė.