Milašaičiuose, ko gero, nėra žmogaus, kuris nepažinotų Danutės Narkienės. Mat ji – puiki muzikantė, dainininkė, literatė, aktyvi kaimo bendruomenės narė. Šiomis dienomis 75-metį atšventusi ponia Danutė – jau promočiutė, tačiau metų našta jos dar tikrai neslegia: vis dar labai guvi, energinga, nuolat besišypsanti, mėgstanti pajuokauti.
Danutė Narkienė Milašaičiuose gyvena jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Tiesa, atvyko ne iš kažin kur, o iš gretimo Lekemės kaimo – ten jos gimtinė, ten iš pradžių gyveno ir sukūrusi šeimą.
Danutės tėvų šeimoje augo penkios dukros. Ji buvusi pati mažiausia, visos seserys gerokai vyresnės. Pašnekovė sakė nuo mažens namuose girdėjusi armonikos melodijas. Grojo ir tėvas, ir dėdė, tad ir ją prie muzikos labai traukė, armoniką patampyti labai rūpėjo. „Tėvas vis sakydavo: nelįsk prie instrumento, dar maža, sugadinsi. Bet aš neiškęsdavau – kai tik tėvas iš namų, tuoj armoniką pasičiupdavau“, – smagiais vaikystės prisiminimais dalijosi moteris. Tampydama ją ir spaudydama klavišus, Danutė greit suvokė, kaip melodiją surikiuoti, kaip vieną ar kitą dainą sugroti. Taip kad jokio mokytojo jai nereikėjo.
Ištekėjusi Danutė susilaukė trijų vaikų: augo sūnus Antanas, dukra Laimutė ir mažasis Saulius. Iš pradžių šeima gyveno Lekemėje, Danutės tėviškėje, paskui pasistatė namą Milašaičiuose. Tiesa, Narkų persikraustymą iš Lekemės į Milašaičius paspartino didžiulė nelaimė – gaisras, sunaikinęs visą ūkį. „Kažkas padegė šiaudus, nuo jų užsiliepsnojo ūkinis pastatas, paskui – ir namas. Likome pliki-basi. Kilus gaisrui, namie buvo tik mama su dar vystykluose gulėjusiu mano sūneliu Sauliumi, laimei, kad ji su vaikeliu išsigelbėjo“, – liūdnai pasakojo moteris.
Likusi be stogo, Narkų šeima įsikūrė Plechavičių dvare, tačiau trumpam. „Tarybinio ūkio pirmininkas tuomet skyrė statybinių medžiagų ir paragino kuo greičiau savo namą pabaigti – kad nereikėtų pas svetimus glaustis. Mes taip ir padarėm, gana greitai įsikūrėm Milašaičiuose“, – pasakojo moteris. Tiesa, pirmoji žiema naujoje vietoje buvusi baisi – namas nebaigtas įrengti, pro visus plyšius vėjai stūgavo, tad ir veltinių trobelėj prireikdavo. Bet nieko – išgyveno, ir netgi sveiki visi buvo.
Kokius šešerius metus po gaisro Danutės prie muzikos netraukė. Ir dėl to, kad sudegė armonika, ir dėl slogios nuotaikos. Liūdna buvo netekus tėviškės, be to, dar ir vyras pražuvo – moteris našle tapo dar ir keturiasdešimties neturėdama. Paklausta, kada į jos gyvenimą grįžo muzika, milašaitiškė papasakojo, kad tai įvyko per jos keturiasdešimtmetį. Tuomet moteris dirbo miesto pirtyje. Bendradarbiai, žinodami, kad Danutė – muzikantė, jubiliejaus proga, kaip sakoma, susimetė ir armoniką jai padovanojo. Tiesa, instrumentą įteikė kiek anksčiau – kad iki gimtadienio prisimintų ir dainas, ir kaip jas groti.
Gyvenimas Danutės nelepino. Auginant vaikus, reikėjo pinigų, tad ir miesto pirtyje triūsė, ir dar tarybinio ūkio lauko brigadoje, ir savas tvartas pilnas gyvulių buvo. „Reikėjo, tai ir suspėdavau. Lėkiau iš vieno darbo į kitą, o vakarais, baigusi dirbti pirtyje, kartais dar ir pėsčia iš Plungės į Milašaičius pareidavau. Žingsniuodavau viena pati kelis kilometrus, laimei, kad nė karto blogo žmogaus savo kelyje nesutikau“, – kalbėjo moteris.
Dabar Danutė džiaugiasi gražia savo šeimyna. Sūnus Antanas netoliese ūkininkauja, Laimutė ir Saulius – tame pačiame name įsikūrę. „Dabar mūsų daug, bet sutelpame“, – juokėsi moteris. Milašaitiškė turtinga – be trijų vaikų, kurie po jokius užsienius neišsilakstė, turi vienuolika anūkų ir jau du provaikaičius. Taigi Danutei tikrai neliūdna. O kur dar įvairiausia veikla!
Moteris pripažįsta, kad nei nuobodžiauti, nei liūdėti nėra kada. Mat ji groja Milašaičių kaimo kapeloje – tad reikia ir į repeticijas bėgti, ir dar pakoncertuoti išvažiuoti. Jau kokius penkiolika metų dalyvauja Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ veikloje – kuria eilėraščius, dainų tekstus, be to, jai malonu įsilieti ir į kaimo bendruomenės veiklą. „Visus mus, milašaitiškius, labai suvienijo amžinatilsį Alina Plechavičiūtė. Ji mus skatino groti, dainuoti, šokti, tautiniais kostiumais puoštis ir kuo dažniau į būrį rinktis. Dabar vadžių iš rankų nepaleidžia labai aktyvi mūsų bendruomenės pirmininkė Rūta Endrijauskienė. Jos dėka ir bendruomenės namus turim, ir įvairiausios šventės vyksta, ir graži draugystė su Milašaičių kaimo Raseinių rajone žmonėmis puoselėjama“, – pasakojo Danutė.
O ar yra kam Milašaičiuose groti, dainuoti? Pasak Danutės, yra, bet… beveik vienos moterys. Vyrų jos arba neturi, arba iš namų negali ištempti. „Turėjom vieną labai aktyvią moterį. Ši draugą susirado, o jis jos į repeticijas ir koncertus neišleidžia. Mes jau tikėjomės, kad turėsim naują narį, kad mūsų draugė savo vyriškį į kolektyvą atsives, bet išėjo atvirkščiai“, – juokaudama pasakojo milašaitiškė.
Ponia Danutė pusiau jubiliejinį 75-mečio gimtadienį atšventė šeštadienį. Dalyvavo artimieji, literatai, bendruomenės nariai. Netrūko dainų, eilių, linkėjimų – kad sveikatos netrūktų, laiminga būtų ir dar ilgus metus nugyventų!