Prieš aštuonerius metus, 2009-ųjų pavasarį, Pakutuvėnuose, šalia Šv. Antano Paduviečio bažnyčios, buvo iškilmingai sodinamas ąžuoliukų parkas. Taip įamžintas Lietuvos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 1 000 metų jubiliejus, ąžuolyno sodinimas buvo įtrauktas į projekto „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė 2009“ renginių sąrašą. Pastaruoju metu kalbama, kad kažkada su maršais sodintas parkas yra paliktas likimo valiai, kad jis apleistas, o priežiūrai trūksta ir lėšų, ir žmonių rankų. Ši problema iškelta ir svarstant šių metų Plungės rajono savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vardo tūkstančio metų jubiliejų įprasminantis tūkstančio ąžuolų parkas Pakutuvėnuose, šalia Trijų Kryžių kalvos, pradėtas sodinti 2009-ųjų balandžio 25-ąją. Tądien, nešini kibirais ir kastuvais, į talką susirinko 620 žmonių. Skambėjo smagi pučiamųjų instrumentų muzika, parke vieningai triūsė Plungės garbės piliečiai, Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos tarnautojai, „Sodros“ ir kitų įstaigų darbuotojai, bendruomeninių organizacijų, politinių partijų atstovai, moksleiviai ir jų mokytojai, verslininkai, miestelėnai. Visi talkos dalyviai buvo registruojami, sąrašas įdėtas į metalinę kapsulę ir užkastas po tai pačiai progai skirtu paminkliniu akmeniu.
Šių metų vasarį, svarstant 2017-ųjų Savivaldybės biudžetą, politikai prabilo apie tai, kad Pakutuvėnų ąžuolyno niekas netvarko. Žinoma, priežiūrai reikalingos lėšos, o jų neturi nei parapija, nei Šateikių seniūnija, kurios žinioje tas ąžuolų parkas yra. Padiskutavę Savivaldybės tarybos nariai nutarė, kad nevalia parko apleisti, kad būtina jį bent kiek apgerbti, ir šiam reikalui skyrė 2 000 eurų. Pinigai pervesti į Šateikių seniūnijos sąskaitą.
Seniūnas Zigmantas Strumyla pripažino, kad prieš kelerius metus parkas atrodė išties prastai. Kadangi nebuvo nei pinigų, nei pajėgų, jo niekas netvarkė. Pernai Šateikių, Nausodžio seniūnijos ir Šv. Antano Paduviečio vienuolynas, visi surėmę pečius, šį tą padarė. „Aną vasarą ąžuolyno būklė buvo pakenčiama, liepą ten vadinamąsias Mindaugines šventėme. O kaip būtų buvę šiemet, nežinau. Bet kad jau gavome lėšų, kažką padarysime“, – sakė Z. Strumyla.
Darbų Pakutuvėnų ąžuolyne tikrai netrūksta: reikia kurmrausius išlyginti, jaunus medelius, kurie ypač traukia stirnas, elnius ir briedžius, aptepti repelentais, vasarą keliskart nupjauti žolę. „Parkas užima daugiau nei du hektarus. Didžioji dalis jo – valstybinėje žemėje, apie pusė hektaro – privačioje. Gautieji 2 000 eurų nėra didelė suma, bet vis geriau nei nieko. Tikrai rasime kur investuoti ir stengsimės kuo daugiau už juos padaryti“, – žadėjo seniūnijos vadovas.
Kaip minėjo Z. Strumyla, šiemet Darbo birža lėšų viešiesiems darbams atlikti numatė tik iki liepos 1 dienos. Kaip bus antrąjį pusmetį, dar nežinia. Tad darbo jėgos gali trūkti. „Galvojame apie traktoriuką. Su juo būtų ir pigiau, ir greičiau, ir darbo jėgos mažiau reikėtų. Jei jį įsigytume, su 3–4 vyrais per porą dienų parką sutvarkytume. Juolab kad tų vyrų, dirbančių viešuosius darbus, labai trūksta“, – apie ąžuolyno tvarkymo perspektyvas dėstė seniūnas.
Šnekantis paaiškėjo, kad Pakutuvėnai turi dar vieną problemą, kuri nė kiek ne menkesnė už netvarkytą ąžuolyną. Tai – kelias, kuris šiuo metu, kaip teigė Z. Strumyla, – tikra tragedija.
Anot seniūno, atvažiuoti nuo Karklėnų dar įmanoma, o pora kilometrų nuo Aleksandravo pusės – vien duobės ir purvynas. „Telkiamės, kartu su broliais pranciškonais ieškome rėmėjų, ūkininkų, kurie galėtų tą kelią aptvarkyti, – kalbėjo seniūnijos vadovas. – Žinoma, idealiausias variantas būtų keliuką, kuriuo į Pakutuvėnus važiuoja daugybė maldininkų, išasfaltuoti.“
Ar tai – iš fantazijų srities? Negi devynių kilometrų kelio išasfaltavimas neįkandamas rajono valdžiai?
Valdžia, Plungės miesto gatves išasfaltuokit, kur žmonės gyvena, o ne ten, kur tušti parkai žvėrims įrengti.