Arvydas ir Rasa Karpavičiai, nors gyvena Klaipėdoje, savaitgaliais visada stengiasi ištrūkti iš miesto, nes augę prie žemės – ūkininkų šeimose. Rinktis, į kurį kaimą šeštadienį važiuoti, jiems nereikia – abiejų tėvai gyvena Tveruose. Grįžę į tėviškę sutuoktiniai su vaikais apsistoja „vasaros name“, kurį neseniai pasistatė buvusioje Arvydo močiutės sodyboje Patveryje. Ten pat veša šeimai priklausantis sausmedžių laukas – šeši su puse tūkstančio uogakrūmių, užimančių 2,2 ha žemės plotą.
Idėja atėjo žiūrint televizijos laidą
Sausmedžio uogos laikomos itin vertingomis – cukraus jose mažiau, vitamino C daugiau nei daugelyje kitų uogų, o kalio, kalcio ir magnio kiekiu prilygsta miško uogoms. Kaip teigiama, tai ne tik puikus antioksidantas, bet ir jaunystės šaltinis. Sausmedžio uogos turi senėjimą stabdančių savybių, saugo nuo širdies ir virškinamojo trakto ligų.
Malonus ir jų skonis su daugybe poskonių, todėl vieniems jos primena mėlynes, kitiems – juoduosius serbentus ar net avietes. Augalas labiausiai paplitęs atšiauriuose Šiaurės pusrutulio kraštuose:
Kamčiatkoje, Komandorų, Kurilų salose, Čiukčijoje, kur auga natūraliai paupiuose, krūmynuose, tundroje ir miškuose. Lietuvoje dar nėra labai populiarus, bet, kaip sako uogų augintojai, „kyla ant bangos“.
Karpavičiai pirmąjį hektarą sausmedžiais užsodino 2018 metais. Sprendimas įkurti tokį ūkį atėjo netikėtai. Sutuoktiniai ieškojo idėjų, kur investuoti sutaupytus pinigus, kad vėliau turėtų papildomą pajamų šaltinį. Idėją „pasufleravo“ Rasos žiūrėta televizijos laida „Svajonių ūkis“, kurioje buvo rodomas sausmedžių ūkis. Susidomėjusi uogomis ir tuo, ką išgirdo apie jų auginimą, ji pasiūlė laidą pažiūrėti vyrui. „Sausmedžiai laistymui nereiklūs, durpių nereikia, ypatingos priežiūros nereikalauja. Tikra tinginio uoga!“ – susižavėjo tuo, ką pamatė, ir Arvydas.
Svarus apsisprendimo veiksnys buvo ir aukšta uogų pardavimo kaina.
Kaip pasakojo A. Karpavičius, nuosavos žemės jiedu su žmona neturėjo. Tad nuskubėjo sumanymu pasidalyti su Arvydo tėvu. Vyresnysis Karpavičius jaunos šeimos iniciatyvai pritarė ir pasiūlė būtent tą žemės plotą, kurį mintyse jau buvo nusižiūrėjęs ir pats Arvydas.
Kliūčių žengti toliau nebeliko. Karpavičiai nuvažiavo į Alytų, į uogų augintojos ūkį, kurį ir rodė per mūsų jau minėtą laidą. Grįžo pilni euforijos ir tikėjimo savo pasirinkimu.
Ūkį sūnaus garbei pavadino „Hario uoga“
Pirmąjį hektarą – 3,5 tūkstančio sausmedžių – sodino visa giminė – tėvai, seserys, broliai, pusseserės, pusbroliai tiek iš vieno, tiek iš kito pusės.
Pirmąjį derlių taip pat ragavo visi – uogų skonis nenuvylė. Šeimininkai džiaugėsi girdėdami giminaičius kalbant, kad sausmedžio uogos jiems skanesnės už populiariąsias šilauoges.
2019 metais A. Karpavičius įregistravo ūkį, kurį pirmagimio sūnaus Haroldo garbei pavadino „Hario uoga“. Pasinaudojęs ES parama smulkiesiems ūkiams įsigijo traktorių, mulčiavimo techniką, šakų smulkintuvą.
Nepraleido ir antros galimybės – paramos ūkininkams, norintiems perdirbti ir rinkai tiekti savo užaugintą produkciją. Taip įsirengė mini cechą ir įsigijo uogoms liofilizuoti reikalingą įrangą. Liofilizavimas – tai maisto produktų užšaldymas ir džiovinimas šalčiu. Liofilizuotos uogos išlaiko maždaug 95 proc. naudingųjų medžiagų. Įdomu tai, kad iš 50 kilogramų šviežių sausmedžio uogų po apdorojimo šia technologija lieka tik 5 kilogramai produkcijos.
A. Karpavičius pasakojo, kad prieš imdamiesi gamybos su žmona rinkosi tarp uogienės virimo ir liofilizavimo. Apsispręsti jiems padėjo maisto technologe dirbanti Arvydo sesuo Gintarė.
Ūkyje auginami trijų valgomųjų sausmedžių veislių uogakrūmiai. Didžiausią plotą – maždaug 80 proc. uogyno – užima Lenkijoje išvesta ‘Wojtek‘. Šios ankstyvos veislės uogos saldžiarūgštės ir gana stambios. 10 proc. lauko apsodinta kamčiatkine ‘Zojka‘. Šie uogakrūmiai dera kiek vėliau, bet jų uogos tvirtesnės, tinkamesnės mechaniniam rinkimui. Panašiai tiek, maždaug 10 proc., lauko skirta ir kanadietiškai veislei ‘Aurora‘, kuri antroje birželio pusėje brandina didžiausias ir saldžiausias uogas.
Plėsdama sausmedžių plotą, paskutinius 90 arų šeima apsodino jau ne iš kitų augintojų pirktais, o pačių ūkyje vegetatyviniu būdu, iš ataugų, užaugintais sodinukais.
A. Karpavičius Klaipėdos universitete yra įgijęs elektros inžinerijos magistro laipsnį, R. Rapalytė-Karpavičienė tame pačiame universitete baigė ekonomikos magistro studijas. Abu – dirbantys žmonės. Tiesa, dabar Rasa namuose čiūčiuoja prieš du mėnesius gimusią dukrytę Beatričę.
Kaip jau minėjome, įveisdamas sausmedžių ūkį, A. Karpavičius tikėjosi, kad ši tinginio uoga nei daug fizinio darbo, nei daug laiko iš šeimininkų nereikalaus. Bet pinigai žemės ūkyje neateina iš niekur – sunokusias uogas reikia nuskinti, realizuoti. Ir čia jau be laiko ir darbo sąnaudų neapsieisi… Arvydas suprato, kad uogų skynimo sezono su darbu nesuderins. Teko išeiti iš įmonės ir pradėti dirbti savarankiškai. Dabar tuo džiaugiasi – pas užsakovus vykti gali tiek iš namų Klaipėdoje, tiek iš vasaros namų Patveryje.
Šiuo metu Patverio kaime šeima praleidžia itin daug laiko. „Auginti kūdikį čia geriau nei mieste, o ir ketvirtus metus einančiam Haroldui smagiau vasaroti. Suka jis savo žaisliniu džipu tarp eilių, sustoja, prisiskina uogų tiesiai į burną ir vėl važiuoja. O aš savo svajonėse jau matau sūnų pjaunantį žolę tarp sausmedžių eilių… Gyvenimą Klaipėdoje pasirinkome dėl vaikų – didmiesčiuose geresnės išsilavinimo galimybės, didesnis veiklos pasirinkimas. Tačiau niekad nenorėčiau, kad jie augtų sulindę į kompiuterius. Ūkyje vaikus mokysime darbštumo, kaip mus su Rasa mokė mūsų tėvai. Šiandien esame jiems už tai dėkingi. Esu augęs daugiavaikėje šeimoje. Tėvų pienininkystės ūkyje savo pareigas turėjome visi. Matydami, koks sunkus žemdirbio darbas, stengėmės mokytis, kad gyvenime nereikėtų tiek daug ir sunkiai vargti. Gal todėl šiandien visi šeši esame baigę aukštuosius mokslus“, –
pasakojo A. Karpavičius.
Pririnko ir realizavo toną sausmedžio uogų
Šiemet uogų augintojai iš savo jauno melsvauogio ūkio surinko ir pardavė maždaug toną derliaus. Sausmedžiai dar nedera visu pajėgumu, tad apie pelną kalbėti per anksti.
Vyras neslėpė, kad euforija, su kuria pradėjo kurti ūkį, šiuo metu kiek atslūgusi. Ir to priežastis – krūmų šaknis graužiančios grambuolių lervos. Pasitarus su kitais sausmedžių augintojais, kenkėjus bandoma naikinti biologiniais preparatais. Tad kasdien, grįžęs iš darbo, Arvydas skuba padėti savo ūkiui.
Sausmedis laikomas labai nereikliu, retai sergančiu ir šalčiams bei kenkėjams atspariu augalu. Reikia tikėtis, kad jauniems uogų augintojams pavyks įveikti pirmąjį išbandymą. Ir uogakrūmiams bręstant kasmet bus surenkama vis daugiau uogų, kurios dėl savo gydomųjų savybių, antocianinų gausos (4 kartus daugiau nei šilauogėse, avietėse ir braškėse) vadinamos „antioksidantų karaliumi“, jaunystės arba gyvybės eliksyru.
Pasaulio produktų rinkoje sausmedžio uogos dėl savo išskirtinės vertės priskiriamos „supermaistui“. Smagu, kad jos dera ir Tverų krašto žemėje.
Gali būti aktualus Biyoma vitaminas C
