Šią savaitę į nuotolinį posėdį rinkosi Telšių apskrities savivaldybių merai, prie jų prisijungė ir kai kurie Seimo nariai. Susitikimą inspiravo iš Vyriausybės atkeliavusi žinia dėl šalies mokyklų tinklo kūrimo taisyklių. Vadovaujantis naująja jų redakcija, prognozės, susijusios su rajonuose esančiomis gimnazijomis, švelniai tariant, nekokios. Kaimo gimnazijoms po keleto metų gresia netekti savo statuso ir tapti pagrindinėmis mokyklomis, nes Vyriausybės reikalavimai dėl mokinių skaičiaus vienuoliktoje ir dvyliktoje (arba trečioje ir ketvirtoje gimnazinėse) klasėse labai išauga – iki 31! Visiems suprantama, kad toks rodiklis kaimo mokyklai – nepasiekiamas.
Apie tai, koks scenarijus numatomas kaimo gimnazijoms, prieš kurį laiką jau rašėme. Tąkart skelbta, jog Vyriausybės planai susiję su tuo, kad nuo 2024 metų rugsėjo trečiojoje gimnazinėje klasėje turi būti 31 mokinys. Šią dieną patvirtinta nauja švietimo tinklo kūrimo taisyklių redakcija, kurioje yra tam tikrų pokyčių, tačiau grėsmė gimnazijoms virsti į pagrindines mokyklas išlieka, skirtumas tik, kada tai įvyks – pora metų vėliau, nei siūlyta… Rezultatas bet kokiu atveju tas pats.
Naujoji šalies tinklo kūrimo taisyklių redakcija Plungės rajono savivaldybės švietimo įstaigoms piešia ne itin optimistinius variantus. Būsimi planai dėliojami vadovaujantis tvarka, kad nuo 2024 metų rugsėjo minimalus vaikų skaičius 11–12 klasėse turi būti 21, o nuo 2026 metų rugsėjo – 31.
Kaip tokiu atveju susiklostytų mūsų švietimo įstaigų likimas?
Plungės „Saulės“ gimnazija. Ši mokykla 2026 metų rugsėjį turėtų pasitikti su nepakitusiu statusu – ir toliau gyvuotų kaip gimnazija. Pokytis būtų tai, kad nuo 2026 metų čia neliktų suaugusiųjų vidurinio ugdymo.
Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijai prognozuojami du variantai – optimistinis ir pesimistinis. Optimistinis paremtas tuo, jog ši įstaiga taip pat gali išlaikyti gimnazijos statusą be jokių pokyčių, tačiau tik tuo atveju, jei jai bus leista įgyvendinti kadetų programą, kuri bus traktuojama kaip specializuoto ugdymo. Prie reikiamo ugdytinių skaičiaus turėtų prisidėti dalis Platelių, Žemaičių Kalvarijos mokinių, kurie nuo 2025 metų rugsėjo rinksis mokytis Alsėdžių gimnazijoje. Pesimistinis variantas susijęs su tuo, jog minėtieji moksleiviai rinksis Sedos arba Plungės „Saulės“ gimnaziją. Tada pagal prognozuojamus mokinių skaičius iki 2026 metų rugsėjo Alsėdžių gimnazija statusą išlaikytų, tačiau nebekomplektuotų vienuoliktų klasių, o jau nuo 2027 metų rudens taptų pagrindine mokykla.
Kulių gimnazijai vėlgi paruošti du scenarijai. Optimistinis – kad gimnazijos statusas išliks iki 2026 metų, bet nuo 2025 metų rugsėjo vienuoliktokų klasė čia nebebus formuojama. Optimizmas čia ir baigiasi – nuo 2026 metų rugsėjo gimnazija įgytų pagrindinės mokyklos statusą. Realistinis variantas toks, kad jau nuo 2024 metų rudens čia neliks vienuoliktokų klasės, o gimnazija mokykla galės vadintis tik iki 2025 metų rugsėjo.
Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijai parengtas optimistinis planas susijęs su tuo, kad šią įstaigą rinktis turėtų dalis mokinių iš Platelių ir Barstyčių. Tokiu atveju gimnazijos statusą pavyktų išlaikyti iki 2026 metų rugsėjo (nuo 2025 metų rudens vienuolikta klasė čia nebebūtų komplektuojama). Realistinis variantas – vienuoliktokų klasės čia nebėra jau nuo 2024 metų rugsėjo 1-osios ir iš gimnazijos į pagrindinę ši mokykla virsta nuo 2026 metų rudens.
Švietimo tinklo kūrimo taisyklių rengėjai pastebi, jog optimistiniai variantai mokykloms gali neišsipildyti ir dėl to, kad maždaug trečdalis mokinių po dešimtos klasės renkasi profesines mokyklas.
Rietavas – irgi su viena gimnazija
Rietavo savivaldybę taip pat pasiekė nerimo ženklai. Iš dviejų čia esančių gimnazijų planuojamus kriterijus ir naująsias tinklo kūrimo taisyklių nuostatas atitinka tik viena – Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija. Ji reformą turėtų „išgyventi“ be struktūrinių pakeitimų. O štai Tverų gimnazijai siunčiamas signalas – vadovaujantis mokinių skaičiaus prognozėmis, nuo 2024 metų rugsėjo nebebūtų formuojama vienuolikta klasė, o nuo 2026 metų rudens mokykla prarastų turimą statusą ir liktų pagrindine.
„Nuo 2023–2024 mokslo metų dalis moksleivių gali tęsti mokslus profesinėse mokyklose. Tačiau tikime, kad vis tiek apie 40 abiturientų mokysis Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje ir bus sudaromos dvi abiturientų klasės“, – akcentuojama tinklo kūrimo taisyklių naujoje redakcijoje.
Beje, visi skaičiavimai atlikti ir įstaigų likimai prognozuojami remiantis 2021 metų rugsėjo 1-osios duomenimis.
Sieks planų atšaukimo
Kaip minėta, Telšių apskrities savivaldybių merai prieštarauja tokiems galimiems pokyčiams. Nuotolinio susitikimo metu nutarta, jog bus rengiamas Regiono plėtros tarybos posėdis, kuriame bus priimtas sprendimas kreiptis į Savivaldybių asociaciją, kad ši centralizuotai surinktų visų šalies savivaldybių merų pritarimus kreiptis į Vyriausybę dėl minėtųjų planų atšaukimo. Kadangi šie sprendimai reiškia viena – kaimo gimnazijų nykimą.
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis griežtai nesutinka su numatoma reforma. Jis pažymi, jog mūsų rajonas šalyje buvo vienas iš tų, kurie optimaliai yra sutvarkę savo švietimo įstaigų tinklą, tad pokyčiai – nepamatuoti ir nepagrįsti. Mero įsitikinimu, su ugdymo kokybe planuojama pertvarka nėra susijusi.
„Mūsų mokyklų vidurkiai yra neblogi, galime išlaikyti ugdymo kokybę ir suteikti vaikams tinkamas sąlygas mokytis“, – mano A. Klišonis. Nebelikus galimybės mokytis kaimo gimnazijoje, pasak Savivaldybės vadovo, bus susiduriama su mokinių pavėžėjimo problema, be to, vienintelė mieste esanti gimnazija neturi bendrabučio, aktuali taptų ir mokinių neformaliojo ugdymo problema. „Juk nemažai vaikų Kuliuose, Alsėdžiuose, Žemaičių Kalvarijoje lanko ir meno mokyklas. Negalėdami mokytis savo mokykloje jie netektų galimybės tęsti užsiėmimų meno mokyklose“, – svarstė A. Klišonis.
„Negalima nuvertinti nei regiono pedagogų, nei mokinių pasiekimų. Regionuose esančios mokyklos turi priimti visus vaikus – gabius, socialiai apleistus, turinčius įvairių specialiųjų poreikių. Sutinku, kad naujovių, kitokio požiūrio į ugdymo sistemą ir jos pritaikymą XXI amžiaus reikalavimams reikia. Yra problemų, kurias būtina spręsti. Tačiau esu įsitikinęs, kad šį kartą sprendimo būdas pasirinktas ne tas“, – mano meras.
Pasak A. Klišonio, pertvarkos plane numatyti rodikliai niekaip negali būti susiję su regionų gaivinimu ir plėtra, priešingai – tai pražūtingi sprendimai.
Trečiadienį šią poziciją Plungės rajono savivaldybės meras išsakė ir prezidentūroje.
