Tokie žodžiai skamba vienoje liaudiškoje dainuškoje. Bet aš ne apie dainušką ir ne apie bet kokį „dieduką“, o apie buvusį Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio vadą Eligijų Masiulį, kuris pastaruoju metu, užuot dirigavęs partijai, vis mina prokuratūros slenkstį. Prokurorai jį kaltina, ir ne bet kuo, o gana rimtais dalykais, bent keliais korupcinio pobūdžio nusikaltimais: kyšio paėmimu, prekyba poveikiu, neteisėtu praturtėjimu. Rimta, labai rimta...
Antradienio vakarą per LRT rodė interviu, kurio metu prokurorų tardytą-pertardytą E. Masiulį dar kartą negailestingai, po kaulelį, narstė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Vos spėjęs pasilabinti, politikas suskubo neigti jam metamus įtarimus, kad iš verslininko Raimondo Kurlianskio paėmė 106 000 eurų kyšį. „Jokio kyšio aš neėmiau… Tik pasiskolinau… Ne 106, o 90 000 eurų… Vienam nekilnojamojo turto projektui įgyvendinti… Yra tai įrodantys dokumentai, jei tik prokurorai jų nenuslėps…“ – tokias frazes vis kartojo E. Masiulis. Na, iš žmogiškosios pusės viskas lyg ir suprantama. Kuris iš mūsų imtų ir lengva ranka sodintų save į teisiamųjų suolą? Turbūt kiekvienas teiktų savo versiją, gintų sau palankią poziciją, kad ir kokia apgailėtina ji atrodytų…
Nors žurnalistas kalbino garsų politiką, aštuonerius metus Liberalų sąjūdžiui vadovavusį ir susisiekimo ministro pareigas ėjusį asmenį, stebint iš šono atrodė, lyg E. Masiulis būtų visiškai politikos ir apskritai gyvenimo naujokas, kuris susiklosčiusioje situacijoje daug ko nežinojo, nepagalvojo, neįvertino… ir todėl susimovė. Ir dar jis toks vargšų vargšas, kurio ir namai iš paskolos, ir automobilis „lizinguojamas“, bet turėjęs jis svajonę – susikurti stabilesnę finansinę ateitį. Nežinau, ar yra patikėjusiųjų politiko išpažintimi, gailinčiųjų jo. Asmeniškai man jo negaila, man jis – apgailėtinas.
Ir dar – man visai patiko šiomis dienomis „Facebook“ socialiniame tinkle ponios Janės paskelbtas komentaras: „Man visą tą laiką E. Masiulio buvo savotiškai gaila. Suprantu, kad net baisiausias nusikaltėlis turi pasiteisinti. Bet kai vakar p. Jakilaičio laidoje E. Masiulis net kelis kartus pakartojo, kad „laukė Nidoje pigesnių butų iš varžytynių“, mane apėmė siaubas. Naudojiesi kitų nesėkme! Seimo nary! Politike! Jaunų žmonių partijos vadove! Va čia tai cinizmo viršūnė!“
Žiūrint per mano akį, E. Masiulio elgesys pakenkė ne tik Liberalų sąjūdžio įvaizdžiui, bet ir apskritai visų politikų reputacijai. Juk remdamasis šiuo pavyzdžiu ne vienas žmogus pasakys, kad VISI politikai tokie, kad VISI dėl to paties – dėl sotesnio gyvenimo – į Seimą veržiasi. Juolab kad iki šio skandalo E. Masiulį daug kas laikė itin patikimu ir padoriu. „Jei jau ir Masiuliu, kurį kone šventuoju laikiau, nebegalima pasitikėti, tai į rinkimus apskritai neisiu“, –
girdėjau sakant pažįstamą. Tikėtina, kad tokį sprendimą šiomis dienomis priėmė ne vienas.
