Ir praėjusios savaitės pabaigoje, ir šios pradžioje Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijoje vyko diskusijos, kuriose sulaukta išskirtinių svečių. Tarp jų – ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Susitikimų tikslas – pakalbėti apie Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos ir visų kitų miesteliuose esančių gimnazijų ateitį.
Šeštadienį Alsėdžiuose lankėsi Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas plk. Albertas Dapkus, LŠS Žemaitijos 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas ir jo pavaduotojas Mantas Česnauskas, Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė. Antradienį prie diskusijų „pajėgų“ prisijungė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai – ministrė J. Šiugždinienė, viceministras Ramūnas Skaudžius, Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) viceministras Žilvinas Tomkus, Seimo narys Jonas Varkalys ir būrys kitų svečių. Susitikimuose dalyvavo ir Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus atstovai, Alsėdžių ir kitų miestelių gimnazijų bendruomenės.
„Diskusija buvo aštri“
Per susitikimą šeštadienį Alsėdžių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Gramalienė kalbėjo: „Nuo praėjusių metų gegužės mėnesio, kai minėjome pilietinio ugdymo pakraipos 20-metį ir pradėjome kalbėti apie kadetų gimnazijos steigimą, iš Krašto apsaugos ministerijos sulaukėme žingsnių į priekį, o štai iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pusės reikalai stringa. Ką daryti, kad ministerijos susišnekėtų?“
Įsitraukdamas į diskusiją meras A. Klišonis sakė: „Prieš porą savaičių mano iniciatyva Telšių apskrities merai parengė kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, ŠMSM ministrę J. Šiugždinienę ir visas Seimo frakcijas dėl mokyklų pertvarkos plano. Dabar šį kreipimąsi palaiko jau 42 savivaldybės. Penktadienį dėl to rinkomės prezidentūroje, diskusija buvo aštri. Savivaldybės nieko prieš, kad nebeliktų jungtinių klasių, bet nesutinkame dėl mokinių skaičiaus didinimo gimnazijų trečiose klasėse iki 21, o vėliau – net iki 31. Tai peilis visoms miestelių ir kaimų gimnazijoms, nes tiek moksleivių jos tikrai nesurinks. Ministerija tikina, kad svarbiausia, jog mokiniai turėtų galimybę rinktis dalykų lygius, o mes sakome, kad svarbu ir tai, jog mokykla būtų arčiau namų. Įgyvendinus pertvarkos planą, atsiras vaikų, kuriuos į miesto gimnazijas vešime 30 ar net 40 kilometrų, kelionei jie kasdien sugaiš po keletą valandų, vadinasi, liks be popamokinės veiklos.“ Pasak mero, siekiama, kad ministerija šio plano atsisakytų, priešingu atveju neatmetama galimybė kreiptis ir į Konstitucinį Teismą. A. Klišonis ragino drąsesnę būti ir mokyklos bendruomenę, aktyviau ginti savo poziciją, nesvarbu, „su kokiais antpečiais“ svečiai atvažiuoja.
Mokyklų pertvarkos planui nepritaria ir Seimo vicepirmininkas J. Razma: „Situacija neįprasta: būdamas valdančiųjų atstovas, Seimo vicepirmininkas, savai ministrei surašiau piktą laišką, deja… ministrė man neatsakė. Gerai, kad meras ėmėsi lyderystės, suvienijome pajėgas, tad gal kažką pakeisime. Kalbama apie visas mažesnes gimnazijas, o jūsų ambicija tapti kadetų mokykla tikrai logiška ir pagrįsta 20 metų puoselėjamomis pilietinio ugdymo tradicijomis.“
Viskas daroma dėl mokinio?
Diskusija apie gimnazijas Alsėdžiuose pratęsta antradienį, kai, kaip minėjome, čia lankėsi jau ir ŠMSM atstovai. Viceministro R. Skaudžiaus teigimu, centrinė pertvarkos figūra yra mokinys, viskas daroma dėl to, kad jis turėtų geriausias sąlygas mokytis. „Didžiausia problema – jungtinės klasės, kurios sudaromos iš vargo, nes trūksta mokinių. Tad kiek švietimo tokiame švietime, kur mokytojas pamokos laiką turi dalyti į keletą dalių, nes kartais turi net keturių klasių moksleivius? Kokia kokybė?“ – kalbėjo viceministras. Anot jo, mažosios mokyklos pusę gaunamų lėšų panaudoja mokyklai išlaikyti ir tik pusė lieka mokymui. Be to, tokiose mokymo įstaigose ir mokytojų krūvis esąs mažas, ir atlyginimai vargani, ir vaikų rezultatai prastesni.
R. Skaudžiui antrino ministrė J. Šiugždinienė: „Girdime, kad naujasis planas uždarys mokyklas. Mes apie tai net nekalbame. Pradinukai tegul mokosi ir arčiau namų, ir jungtinėse klasėse, bet kad jungiama būtų ne daugiau kaip po dvi. Vyresnėse klasėse – jokių jungtinių klasių. O gimnazinėse klasėse mokymas jau turi būti ypatingos kokybės, nes tai – startas į aukštąjį mokslą.“ Ministrės teigimu, pertvarkos tikslas – stipri ir arti namų esanti progimnazija ar pagrindinė mokykla, kad daugiau moksleivių po 10 klasės rinktųsi profesinį mokymą, o vidurinėje liktų tik tie, kas planuoja studijuoti. Ir kad šie mokytųsi didelėse, tinkamą bazę, geriausius mokytojus turinčiose ir daug pasirinkimų siūlančiose gimnazijose. O vardan to galima tuos 20 ar 30 kilometrų ir pavažiuoti. „Negalime vaikų laikyti vien dėl to, kad išlaikytume komplektą, negalime jų apgaudinėti. Valstybei reikia ir baigusiųjų profesines mokyklas. Lietuvoje tokių turime tik 26 proc., o, tarkim, Suomijoje – 50 proc.“, – pertvarką argumentavo ministerijos vadovė.
„Čia kaip su diabetine pėda“
A. Klišonis savo pozicijos nepaleido ir lankantis viešniai su ministrės „antpečiais“. Anot jo, Savivaldybės taryba kasmet peržiūri švietimo įstaigų tinklą ir tos mokyklos, kuriose nebėra vaikų, mažinamos, jungiamos ar visai uždaromos. Bet miestelių gimnazijos yra gyvos ir privalo išlikti. „Vyresnis vaikas, kuris galvoja apie aukštąjį mokslą, turi mokytis, o ne švaistyti laiką važinėjimams. Be to, kiekvienoje gimnazijoje yra meno mokyklos filialas, sporto būreliai. Miesto gimnazijoje laboratorijos gal ir geresnės, bet žinių įsisavinimas tampa sudėtingesnis. Mes nesame tik kvailai užsispyrę išlaikyti pastatus, mes matome realią situaciją ir ją giname“, – kalbėjo meras.
Į diskusiją įsitraukusi Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktorė Rasa Pakalniškienė tikino, jog rajonas ir gimnazija taip pat galvoja apie vaiką ir jo ugdymo kokybę. Ir tos kokybės pasiekia – vaikai nei iš mokyklos bėga, nei kažkuo skundžiasi. „Bet jau dabar pradės bėgti, nes tėvai, išgirdę, kad Žemaičių Kalvarijoje galbūt nebeliks 11–12 klasės, savo vaikams pradeda dairytis kitos mokyklos, siūlančios ilgalaikį mokymą“, – sakė direktorė.
Jai pritarė meras A. Klišonis: „Gimnazijos virsmas į pagrindinę mokyklą – tai lyg diabetinė pėda. Kai pirma nupjauni tik pirštą, paskui visus pirštus, o galų gale ir visą koją. Taip ir su mokykla – nelikus vidurinio ugdymo, ir jaunesni mokiniai pradeda išvažinėti, įstaiga pradeda sunykti. Ir tai maždaug dvejų metų procesas.“
Gimnazijų pusėn stojo ir Alsėdžių bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis: „Svarbūs ne skaičiai, o žmonės, vaikai, socialinė aplinka. Vertinti reikia kompleksiškai, atsižvelgiant į tai, kad kaimo bendruomenė, mokykla, seniūnija, kitos įstaigos rengia projektus, pritraukia lėšų, kuria infrastruktūrą, stengiasi, kad vietovė būtų patraukli jaunoms šeimoms, kad miestelis išliktų. O jei nebus mokyklos, didelė dalis tų investicijų netenka prasmės. Niekas pas mus nevažiuos. Be to, sakote, kad viską darote dėl vaikų, bet gal mes patys irgi žinome, kas mūsų vaikams geriausia.“
Alsėdžių gimnazijai – viltis
Galų gale diskusija grįžo prie Alsėdžių gimnazijos ir jos galimybių tapti kadetų mokykla. „Visada akcentuota, kad, jeigu mokykla turi kryptį, išgyvens. Mes savo kryptį atradome ir jau 20 metų puoselėjame pilietinį ugdymą, bet dabar girdime, kad tai nieko nereiškia. Šią problemą bandome spręsti ir su savo Seimo nariais, bet štai Jurgis Razma, kuris yra Seimo vicepirmininkas, sako, kad ministrė į jo laiškus neatrašo“, – kalbėjo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja D. Gramalienė.
Alsėdiškius nuraminti ėmėsi ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos analizės departamento direktorius A. Aldakauskas: „Alsėdžiai turi tradicijas, turi stuburą ir ši mokykla turi išlikti. Reikia vieno – kad į ją ateitų apie 300 mokinių. Ir ne tik vietinių, bet iš viso regiono, iš visos Lietuvos. Ir dirbkite pagal programą, suderintą ne tik su mūsų ministerija, bet ir su Krašto apsaugos ar Vidaus reikalų ministerijomis.“
Ž. Purauskio teigimu, kol gimnazija neturi garantijos, kad taps kadetų mokykla, pasiekti nurodytąjį 300 vaikų rodiklį bus sudėtinga. Įstaiga kur kas tvirčiau jaustųsi, jei jau turėtų statusą. Ministerijos pozicija kitokia – pirmiau parodykite rezultatą, o tada gausite statusą. „O kaip mums kviesti vaikus mokytis į kadetų mokyklą, kurios dar nėra?“ – klausimą kėlė D. Gramalienė.
Gimnazijos ginti stojo krašto apsaugos viceministras Ž. Tomkus: „Alsėdžiai – vienas iš gerų pavyzdžių, kaip mokyklose turi būti diegiamas ir plėtojamas pilietinis ugdymas. Deja, iki šiol viskas vyksta be sistemos, remiantis tik mokyklos entuziazmu. Šioje gimnazijoje pilietinė kryptis puoselėjama jau 20 metų, tiek pat laiko mes bendradarbiaujame. Veikla turi būti tvari, stipri, o mokykla – ne tuščia. Alsėdžiai tuos kriterijus įvykdo. Tad siunčiu žinutę: nerimauti jums nėra pagrindo. Alsėdžiai Vilniuje girdimi ir matomi.“
Mero A. Klišonio teigimu, jei jau sutariama, kad Alsėdžių gimnazija lieka ir kad gali pretenduoti į kadetų mokyklos statusą, reikėtų viską sukonkretinti: koks bus viso to mechanizmas, ką turi padaryti mokykla, Savivaldybė, ko galima tikėtis iš ministerijų, kokie terminai, kokie kriterijai.
Žinoma, geriausia, jei visa tai būtų išdėstyta raštu, tarkim, šalims pasirašant sutartį ar ketinimų protokolą. „Kai turėsime dokumentą, bus tvirčiau, o dabar juk ant bažnyčios bokšto užlipę nešauksime, kad čia bus kadetų mokykla“, – dėstė meras. Jam pritarė Seimo narys J. Varkalys: „Reikia konkretumo, kokiomis sąlygomis bus suteikiamas sąlyginis statusas, ir dokumento, kuriame būtų visų pusių įsipareigojimai. Tik džiaugtis reikia, kad turime tokią mokyklą. Kai toks įdirbis, paleisti neįmanoma.“
Taigi Alsėdžių gimnazijos perspektyvos kaip ir neblogos, o dėl Kulių ir Žemaičių Kalvarijos – dar daug neaiškumų. Jei Vyriausybės nutarimas nebus atšauktas, jų ateitis liūdna. Bet, kaip sakė J. Razma, visus nutarimus galima keisti.
Comments 1