Neseniai iš saulėtos Italijos atskriejo žinia, kad Paduvos miesto Šv. Antano popiežiškojoje bazilikoje sausio 20 dieną buvo aukojamos šv. Mišios už pirmųjų knygų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje leidėją Pranciškų Skoriną. Nuostabus šimtmetinės atminties įvykis, už kurį turėtume padėkoti Italijos lietuvių bendruomenei, Veneto regiono lietuviams, o ypač Lietuvos Respublikos ambasadoriui Italijoje Ričardui Šlepavičiui. Jo Ekscelenciją su Rietavu ir Plunge, kaip žinome, sieja nepamirštami vaikystės ir mokyklinių dienų prisiminimai. Išties šis įvykis – tai istorinės atminties triumfo valanda! Juk iškilmingas varpų skambėjimas, nuvilnijęs tuo pačiu metu pagrindinėse Paduvos, Vilniaus, Prahos, Krokuvos, Minsko, Varšuvos, Polocko šventovėse, priminė ne tik P. Skorinos vardą, bet ir prieš penkis šimtus metų nutiestas tarptautines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros sąsajas, neįtikėtinus ano meto švietėjų darbus. Tebus tai vienu iš XXI amžiaus estafetės orientyrų!
Siūlome laikraščio „Plungė“ skaitytojams Giedrės Rutkauskaitės paruoštą Lietuvos ambasados Italijoje informaciją apie Pranciškaus Skorinos paminėjimą.
Pagerbiant pirmosios spausdintos knygos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) 500 metų sukaktį, sausio 20 dieną 17 val. Paduvos Šv. Antano popiežiškojoje bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios už šių knygų leidėją Pranciškų Skoriną. Šis Renesanso epochos šviesuolis gimė Polocke, studijavo Krokuvoje ir Paduvoje, dirbo Prahoje, Vilniuje, kitose vietovėse. Neatsitiktinai šv. Mišios tą pačią dieną panašiu laiku vyko ir Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, Prahos Vyšehrado katedroje, pagrindinėse Varšuvos, Krokuvos, Minsko ir Polocko šventovėse. Tai bendra Lietuvos diplomatinių atstovybių Čekijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Italijoje iniciatyva.
Šv. Mišių organizavimo Paduvoje idėjos autorius – iš Rietavo kilęs Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius. Kaip žinoma, Paduva buvo ypač svarbi P. Skorinos gyvenimo kelyje. Turtinga istorija besididžiuojančiame šio miesto universitete 1512 m. P. Skorina įgijo medicinos mokslų daktaro laipsnį. Verta įsidėmėti, kad jo portretas kartu su kitų 40 garsiausių šio universiteto alumnų portretais eksponuojamas senuosiuose universiteto rūmuose – „Palazzo Bo“. Anot baltarusių istorikės dr. Olgos Šutovos, Paduvos laikotarpiu užsimezgusios pažintys su Italijos humanistais įkvėpė P. Skoriną pasirinkti knygų leidėjo kelią, vedusį per Prahą į Vilnių, kur 1520 m. jis ir įsteigė pirmąją spaustuvę LDK.
Šv. Mišiose Paduvos Šv. Antano popiežiškojoje bazilikoje dalyvavo Lietuvos ambasadorius Italijoje R. Šlepavičius, Lietuvos garbės konsulas Veneto regione Alberto Franceschi, kiti garbingi svečiai baltarusių ir lenkų bendruomenių Paduvoje atstovai (…). Šv. Mišias aukojo tėvas pranciškonas Danielis Fecheta, lydėjęs šv. Antano relikvijas jų piligriminės kelionės Lietuvoje 2019 m. metu. Koncelebravo tėvai pranciškonai Sylwesteris Bartoszewskis ir Wojciechas Parylakas.
Šv. Mišių pradžioje tėvas Danielis perskaitė maldos už P. Skoriną intenciją: „Už daktarą Pranciškų Skoriną, didį Europos humanistą, švietėją, pirmosios spausdintos Biblijos baltarusių kalba ir pirmosios spausdintos knygos Lietuvoje leidėją, o kartu – nuolankų Viešpaties tarną, skleidusį atjautos ir taikaus sugyvenimo pasaulėžiūrą. Juo šiandien didžiuojasi Baltarusijos, Čekijos, Lenkijos, Lietuvos, Italijos ir kitų Europos tautų geros valios žmonės. Taip pat už visus kenčiančius žmones pasaulyje ir mūsų kaimynystėje, šiandien persekiojamus tik už tai, kad siekia gyventi pagal krikščioniškąsias vertybes.“
Tokia pati intencija per šv. Mišias skambėjo ir kituose miestuose.
P. Skoriną tėvas Danielis minėjo ir šv. Mišių homilijos metu. Jis pabrėžė šio šviesuolio kaip taikaus sugyvenimo pasaulėžiūros skleidėjo pavyzdį šiandieniniam pasauliui, nepaisant tautinių, socialinių, kultūrinių ir religinių skirtumų.
Ambasadorius R. Šlepavičius šv. Mišių pabaigoje padėkojo Šv. Antano bazilikos rektoriui tėvui Antonio Raminai, Veneto regiono garbės konsului A. Franceschi už šv. Mišių organizavimą. Pabrėžęs P. Skorinos svarbą europiniu lygmeniu, Jo Ekscelencija palinkėjo lietuvių, lenkų ir baltarusių bendruomenių atstovams semtis iš šios humanizmo epochos asmenybės įkvėpimo bendriems šiandieniniams ir ateities darbams.
Po šv. Mišių tėvai pranciškonai S. Bartoszewskis ir W. Parylakas papasakojo apie Šv. Antano bazilikos istoriją, palydėjo ambasadorių ir kitus šv. Mišių svečius iki Šv. Stanislovo koplyčios, liudijančios viduramžiais užgimusius istorinius saitus, kurie kažkada siejo lenkų, lietuvių ir baltarusių švietėjų bendruomenes su šia šventove ir Paduvos miestu.