Vasario pabaigoje internete paplito vaizdo įrašas, kuriame Švedijos muzikos apdovanojimų „Grammis“ įteikimo ceremonijoje geriausios metų atlikėjos titulą pelniusi reperė Silvana Imam prabilo… žemaitiškai. Kreipdamasi į seserį Siuzaną ir motiną, atlikėja minėjo, kad niekas nesupranta, ką ji čia kalba, ir niekas nežino, kiek daug jai teko iškentėti, kol laimėjo šį apdovanojimą. Sužinoję, kad Silvanos Imam šaknys – mūsų krašte, paprašėme jos atsakyti į keletą klausimų. Švedijos (ir ne tik) garsenybė mielai sutiko duoti interviu. Beje, iki šiol lietuviams mažai žinoma reperė tarmišku pasisakymu gerokai išaugino savo populiarumo reitingus mūsų šalyje.
– Papasakokite, kokie ryšiai sieja Jus su Lietuva ir Plunge.
– Gimiau Klaipėdoje. Mano mama užaugo Plungėje.
Kadangi mama iš Lietuvos, o tėtis – iš Sirijos, aš jaučiuosi esanti pusiau lietuvė, pusiau arabė. Esu imigrantė, gyvenanti Švedijoje, todėl susijusi su trimis kultūromis, ir man tai garbė. Kai buvau vaikas, į Lietuvą atvykdavome kiekvieną vasarą. Augdama pradėjau pastebėti, kad jūsų šalies socialinėje sistemoje vyrauja vyriška – „mačo“ – kultūra. Mano nuomone, Lietuva pasenusių lyčių vaidmenų, rasizmo ir homofobijos atžvilgiu nėra progresyvi šalis.
Plungėje mums priklauso namas, kuriame gyveno dabar jau mirę mano seneliai. Vaikystėje su artimaisiais važiuodavau ten kiekvieną vasarą ir praleisdavau didžiąją dalį atostogų. Aš mylėjau tą namą. Buvau labai artima su pusbroliais ir pusseserėmis, visada buvome pasirengę ką nors iškrėsti. Bet laikai pasikeitė. Po senelių mirties lankydamasi Plungėje esančiame name nebesijaučiu taip, kaip anksčiau.
– Kada ir kokiomis aplinkybėmis Jūsų šeima atvyko į Švediją?
– Į Švediją atvykome, kai man buvo ketveri. Mama gavo dėstytojos darbą Stokholmo universitete. Ji iki šiol ten dirba, be to, mokytojauja – imigrantus moko švedų kalbos. Po kurio laiko mano tėtis įsidarbino čia konsultantu integracijos klausimais.
– Papasakokite daugiau apie savo šeimą.
– Sesuo ketveriais metais už mane vyresnė, turi socialinio darbuotojo diplomą. Esame labai sąmoninga ir politiška šeima. Tėtis studijavo Maskvoje, įgijo žurnalisto išsilavinimą, baigė teisės studijas. Aš visada domėjausi politika, nuo pat vaikystės mačiau pasaulyje socialines sistemas, kurias būtina keisti.
– Žinoma, kad kiti Jūsų artimieji gyvena Sirijoje.
– Visi mano tėčio artimieji gyvena Sirijoje. Jie kovoja už taiką, ir telaimina juos Dievas. Turime butą Homse, kur vykdavome prieš revoliuciją. Pasiilgstu to buto. Anksčiau lankydavomės ten kartą per metus. Dabar laukiame, kol stabilizuosis padėtis.
– Ar dažnai atvykstate į Lietuvą? Galbūt mūsų šalyje turite mėgstamų vietų? Kokius žmones pirmiausia aplankote atvažiavusi čia?
– Kaip jau minėjau, vaikystėje atvykdavau į Lietuvą kiekvienais metais. Kol buvo gyvi seneliai, visų pirma aplankydavau juos, jų namuose ir apsistodavau. Paskutinį kartą drauge su mama buvau čia praėjusią vasarą. Šiuo metu Švedijoje apie mane kuriamas dokumentinis filmas, todėl su filmavimo komanda buvome atvykę į Plungę, kur filmavo mane ir buvusius kaimynus. Ši dokumentinė juosta bus rodoma ateinančiais metais.
– Kokia kalba kalbatės su mama, seserimi, giminaičiais Lietuvoje?
– Žinoma, lietuviškai, tiksliau – žemaitiškai!
– Ar laisvai kalbate žemaitiškai? Ar didžiuojatės, kad mokate savo mamos gimtąją kalbą?
– Žinoma, žemaitiškai stengiuosi kalbėti kiek galima daugiau, bet mano šneka nėra nepriekaištinga. Aš viską suprantu, tačiau kartais kyla sunkumų randant tam tikrus žodžius. Vis dėlto su mama visada kalbu žemaitiškai! Taip, aš labai tuo didžiuojuosi ir niekada nebandyčiau kalbėti kitu dialektu.
– Galbūt Lietuvoje turite ne tik giminaičių, bet ir draugų?
– Kai išleidau savo muzikos vaizdo medžiagą ir laimėjau švedų „Grammis“ metų atlikėjo apdovanojimą, daug lietuvių man rašė sveikinimus. Tai puikus jausmas, taip kieta! Nepasakyčiau, kad Lietuvoje turiu daug draugų, tačiau svarstau apie koncertus Vilniuje ir kituose miestuose, galimybę ten susitikti su žmonėmis.
– Papasakokite apie save, įgytą išsilavinimą, turimą specialybę.
– Man 29 metai, turiu psichologijos magistro laipsnį. Kadangi esu kūrybinga asmenybė, pradėjau kurti muziką, ir ji pakeitė mano gyvenimą. Muzika yra mano darbas, tam skiriu visą savo laiką. Nors ir turiu psichologo išsilavinimą, šiuo metu esu atsidavusi kūrybai. Daug keliauju koncertuodama, surengiau pasirodymus Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Danijoje, Norvegijoje ir t. t. Aš myliu savo darbą!
– Papasakokite apie savo kuriamą muziką.
– Esu progresyviausia Švedijos atlikėja ir būtent dėl to gavau daug apdovanojimų. Laimėjau geriausio metų gyvo atlikimo titulą, taip pat – geriausio dainų kūrėjo prizą ir jau minėtąjį geriausio metų atlikėjo apdovanojimą. Savo muzika noriu pakeisti socialinę sistemą, kurioje vyrauja patriarchatas, sunaikinti vyrišką – „mačo“ – kultūrą, rasizmą ir homofobiją. Pasauliui reikia feminizmo. Aš viską keisiu savo kūriniais, jie kalbės patys už save. Jūs tikriausiai klausiate savęs: kodėl tiek daug vyrų užima aukštesnes pozicijas įmonėse, o kur moterys? Noriu apie tai šviesti žmones, tai ir darau padedama savo muzikos. Kuriu progresyvią muziką. Ji – kito lygmens. Nuoširdi ir tiesmuka. Noriu, kad žmonės, klausydamiesi mano muzikos, jaustųsi laisvi.
– Kokie Jūsų muzikos pasiekimai? Kada tapote populiari ir garsi?
– Laimėjau švedų geriausio metų atlikėjo „Grammis“ apdovanojimą. Tiesą pasakius, įvertinimų sulaukiau ir daugiau: esu gavusi „P3 Guld“ prizą už geriausią metų gyvą atlikimą ir „Musikförläggarnas Gala“ metų dainų kūrėjo prizą, taip pat laimėjau „QX“ metų homoseksualo ir „Stockholm Pride“ metų lesbietės apdovanojimus. Esu gavusi ir dar vieną geriausio metų gyvo pasirodymo apdovanojimą iš „Manifestgalan“. Yra ir kitų, tačiau šie – reikšmingiausi.
– Kaip jaučiatės pelniusi pripažinimą ir tapusi geriausia Švedijoje? Ar šis apdovanojimas Jums didelis pasiekimas ir didelis džiaugsmas?
– Nuostabu, kad savo muzika galiu įkvėpti tiek daug žmonių ir keisti socialines sistemas. Bilietai į mano pasirodymus išparduodami – apie tai svajojau nuo pat mažens. Tam, kad būtum geriausias, turi dirbti dvigubai daugiau už kitus. Būtent tai aš ir planuoju daryti.
– Kokie Jūsų ateities planai? Galbūt planuojate pasirodymus Lietuvoje ar net Plungėje?
– Kovo 25 dieną bus išleistas mano albumas „Naturkraft“. Jo pirmoje dainoje, kuri pavadinta „Lietuva“, mano mama kalba lietuviškai. Būtų labai kieta, jei ją išgirstų ir žmonės Lietuvoje. Nuo balandžio 1-osios pradedu turą, kuris bus tikrai smagus!!! Tai bus ketvirtasis mano turas. Planuojame pasirodymus Amerikoje ir keliose vietose Europoje. Kol kas neapsisprendėme, ar grosime Lietuvoje, tačiau aš apie tai galvoju.
– Dėkoju už pokalbį.
