Lietuvoje pagreitį įgauna sveikatos apsaugos reforma. Vienas jos tikslų – savivaldybėse įsteigti sveikatos centrus. Tai nauja sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo forma, kuri bendradarbiavimo sutarčių pagrindu sutelks į vieną tinklą savivaldybėje teikiamas tokias paslaugas. Privataus sektoriaus gydymo įstaigos taip pat yra kviečiamos tapti sveikatos centrų dalimi ir taip prisidėti siekiant geresnių bendruomenės sveikatos rodiklių. Rietavo savivaldybė buvo viena pirmųjų, kuri pritarė sveikatos centro atsiradimui. Vietos politikų aiškinimu, įkūrus sveikatos centrą, tokioje mažoje savivaldybėje kaip Rietavas padidės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Tiesa, šiokia tokia diskusija šiuo klausimu Rietavo savivaldybės tarybos posėdyje prieš priimant sprendimą vyko. Alfredas Mockus domėjosi, koks yra tokio centro steigimo tikslas.
„Tai viena iš sveikatos apsaugos reformos dalių. Kuriant Rietavo sveikatos centrą, nebus sukuriamas joks atskiras juridinis vienetas, jis veiks bendradarbiavimo pagrindu. Ministro įsakyme yra nurodytas bazinis paslaugų paketas, kurį turi užtikrinti kiekviena savivaldybė pagal gyventojų skaičių. Dalį paslaugų turėsime bendradarbiavimo pagrindu teikti su besiribojančia savivaldybe. Kitaip tariant, kviečiame savivaldybėje veikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas ne konkuruoti, bet bendradarbiauti siekiant gyventojams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Tame procese numatytas ir koordinuojančios įstaigos buvimas. Kitame etape atsiras pavėžėjimo paslauga, kurią teikti apsiims būtent ta koordinuojanti įstaiga“, – kalbėjo Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolita Alseikienė. Ji pridūrė, jog, pritarus šios iniciatyvos įgyvendinimui, Savivaldybės administracija gauna užduotį – sukviesti visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Rietave teikiančias įstaigas prie bendro stalo ir pasikalbėti, ką kiekviena jų gali pasiūlyti sveikatos centro kūrimo procese.
„Galbūt tai labiau didesnio miesto modulis. Mažesnėse savivaldybėse gal tai nėra taip reikalinga? Minėjote, kad bendradarbiaudamos įstaigos turės ir jas koordinuojančią įstaigą. Ar tai ne per didelė prabanga? O jei dar ir iš biudžeto tam reikės skirti lėšų? Nereikalingas elementas“, – dėstė savo pastabas ir abejones Edmundas Žilevičius.
J. Alseikienė akcentavo, jog jokio papildomo finansavimo naujasis darinys nereikalaus. „Visos trys Rietave veikiančios įstaigos, kurios ir bus kviečiamos dalyvauti kuriant Rietavo sveikatos centrą, apsispręs, kuri iš jų taps koordinuojanti. Ji ir bus atsakinga už centro rodiklių stebėseną“, – paaiškino ji.
Pasak J. Alseikienės, sveikatos centro uždavinys bus padėti kuo greičiau suteikti galimybę žmogui, vadovaujantis vadinamųjų žaliųjų koridorių principu, patekti pas reikalingą specialistą. Pagrindinis tikslas – toks sveikatos centrų modelis savivaldybėse turėtų suteikti daugiau ir kokybiškesnių paslaugų gyventojams. Esą prisirašymas prie vienos ar kitos poliklinikos nebeturėtų drausti žmogui kreiptis pagalbos į specialistą, jei jis dirba kitoje įstaigoje.
„Jei pinigų nereikia duoti, kokia problema? Pritarkime“, – kolegas paragino Jonas Eugenijus Bačinskas.
Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis taip pat sutiko, kad nereiktų prieštarauti tokio centro steigimo Rietave iniciatyvai. „Mes esame per maži, kad išsiskaidę atliktume visas reikalingas funkcijas taip, kaip reikia. Trys įstaigos mažoje savivaldybėje – didelis išsibarstymas“, – pastebėjo Savivaldybės vadovas. Jo nuomone, valdyti centro „mechanizmą“ greičiausiai nebus sudėtinga mažoje savivaldybėje, priešingai nei tai gali būti dideliuose miestuose, kur taip pat steigsis tokie centrai.
Taigi Rietavo sveikatos centro steigimo iniciatyvai pritarta. Dabar klausimas – ar pačios gydymo įstaigos „pasirašys“ tokiam bendradarbiavimui?
