Na, štai ir Naujieji metai. Kiekvienas gamtą mylintis žmogus gali prisiminti, kokie buvo praėjusieji. O snieguose skęstantys Naujieji šiems žmonėms atneš nemažai rūpesčių dėl daugelio žvėrių ir paukščių išlikimo.
Neabejoju, kad iš 27 000 Lietuvos medžiotojų bus daug tokių, kuriems sekėsi medžioklės. Kažkuris sumedžiojo daug šernų, gal paguldė ir neeilinio dydžio kuilį su puikiomis iltimis. Kitas giriasi sumedžiojęs puikų stirniną, trečias – elnią ar briedį puikiais ragais. O dar kitas džiaugiasi ir zuikeliu bei tikina, jog tai buvo puikūs metai, nes zuikių gerokai sumažėjo. Dabar ne taip paprasta gauti gydančių šio žvėrelio taukų.
Neabejoju, kad daug yra ir tokių medžiotojų, kurie nelinksmai prisimena praėjusius metus. Tai per apsirikimą bus paleidęs kulką į nemedžiotiną žvėrį ir turėjęs reikalų su aplinkosaugininkais arba tik sužeidęs neeilinį žvėrį, o sumedžioti taip ir nepavyko.
Atsiras daugybė žvejų, kurie gali pasigirti, jog praėjusiais metais sugavo neeilinio dydžio lydį. Kitas daug kartų žvejojo Kuršių mariose ir džiaugėsi, kad kibo daugybė įvairių žuvų.
Plungėje nemažai yra ir tokių žvejų, kurie leidžiasi į Baltijos jūrą ir iš jos traukia menkes. Bus ir tokių, kurie jų išpešė kelias dešimtis ir dabar patikins, jog žvejo metai buvo puikūs.
Kalbu apie medžioklės ir žūklės trofėjus. O kiek yra žmonių, kurie į gamtą važiuoja tik pamatyti žvėrį, juo pasigrožėti. Kitas gal visą dieną pratūnojo prie upės visai neįmerkęs meškerės – klausėsi paupio paukščių.
Dar kitas į gamtą išsiruošia turėdamas filmavimo ar fototechnikos ir ilgai nepamirš pernai pagautų neeilinių kadrų.
Tai pernykščiai malonumai. Ilgai galėčiau pasakoti apie gamtą mylinčius žmones. Tačiau ši žiema visus mus ragina nesnausti – kaip tik įmanoma, būtina padėti žvėrims ir paukščiams ją išgyventi. Jei tai padarysime, vėl džiaugsimės žvėrių ir paukščių gausa.
Ne tik medžiotojus kviečiu šią žiemą ypač padėti žvėrims – kviečiu ir jaunuosius gamtininkus padėti išgyventi taip anksti įsismarkavusius šalčius.
Nepamenu tokių metų, kad jau gruodį tiek būtų priversta sniego, – nei kiemuose, nei miestų gatvėse nebetelpa. Žmonės, aišku, padejuos ir kaip nors ištrauks tą žiemą. O kaip žvėrims, skęstantiems sniege ir negalintiems susirasti maisto? Tik ne kažin ką žiemą aptiksi – jei ne medžiotojai, kurie nuolatos papildomai maitina žvėris, kažin ar išgyventų.
Be galo sunki ši žiema stirnoms. Ant storo sniego patalo, ypač laukuose, dar užsidėjo beveik centimetro storio ledas. Brenda stirnelė per tokį apšalusį sniegą ir grando kojeles.
Raginu kaimo žmones nelaikyti palaidų savo šunų. Jie žvėrelius, ypač stirnas, tokią žiemą užvaiko.
Stirnos dažnai suserga plaučių uždegimu. Mat jos pailsėti turi prigulti ant žemės. Sniego – į valias, o plonomis kojelėmis ne kažin ką padarysi. Kai kurie medžiotojai prie šėryklų atveža šieno ar šiaudų ir sumeta kur eglyne, kad žvėrys galėtų prigulti. Net sniegą ten prakasa.
Visus gamtą mylinčiuosius dar kartą raginu nesnausti. Kreipiuosi į mokinius, kurie tikrai gali padėti žvėrims ir paukščiams. Su kai kurių Plungės mokyklų vadovais jau sutarta paraginti mokinius ir nustatytą dieną iš savo namų į mokyklą atnešti žvėrims tinkamo maisto. Tai gali būti ir kokia bulvė ar pasenusios duonos kriaukšlė, morkos, obuoliai, kruopos ar net nesūdyto lašinio gabaliukas… Viskas tinka. Tik neškit į mokyklą, o mes, medžiotojai (ir net kartu su jumis), išvešim į miškus.
Taigi skelbiu šūkį: baltajam badui – ne!
Dėl informacijos kreiptis telefonu 8 686 06215.
